Lietuvos biologus nustebino ne tik šį pavasarį į krantą išmestų ruoniukų gausa, tačiau ir prasti jų fiziologiniai duomenys. Gali būti, kad reta, nykstanti Baltijos pilkųjų ruonių ekosistema susidūrė su rimtais klimato kaitos pavojais.
Šilta žiema sukėlė pavojų
Ruoniukai-pamestinukai Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojams – ne naujiena. Jau daugiau kaip dvidešimt metų jie priglobia ir slaugo pakrantėje rastus gyvūnėlius, o sustiprėjusius vėl paleidžia į Baltijos jūrą.
Tačiau šie metai – išskirtiniai. Mat vietoj poros ruoniukų, jūra „dovanojo“ net šešis. Dauguma jų – kirų sukapotomis akimis, pūliuojančiais plaukmenimis, neįprastai mažo svorio.
Pamestinukus prižiūrintis Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas įsitikinęs, kad tai – šiltos žiemos pasekmė.
„Rygos įlanka neužšalo ir ruonės buvo privertos vesti vaikus ant kranto, o ne kaip įprastai, ant ledo“, – teigia jis. Ruonės vaikus paliko vienus greičiausiai išgąsdintos arba išplaukusios toli ieškoti žuvies. Kai jos atsiveda vaikus ant ledo, šie būna saugūs, o ir maistas – šalia.
Daugybė gyvų organizmų – ant išnykimo ribos
Hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjos dr. Audronės Galvonaitės teigimu, panašius procesus išgyvena ir baltosios, arba kitaip – poliarinės meškos.
„Ši ekosistema pažeista ir patiria negrįžtamus pokyčius. Baltosios meškos jau veda jauniklius be gyvybiškai svarbaus poodinio riebalinio sluoksnio, kas rodo, kad klimatas joms darosi per šiltas, tačiau ir pavojingas – orui šiek tiek atšalus, jos tiesiog gali neišgyventi“, – sako klimatologijos specialistė.
Tirpstant ledui, proporcingai baltosios meškos praranda ir medžioklės arealus, o ieškodamos maisto ir plaukdamos šimtus kilometrų, dažnai vandenyje ilgai nebeištveria ir žūsta.
Manoma, kad iki 2050 m. dėl klimato kaitos gali išnykti trečdalis Žemės gyvų organizmų rūšių, o labiausiai šiltėjantis klimatas kėsinasi į šaltųjų kraštų žinduolius ir paukščius – ruonius, jūrų vėplius, antarktinius pingvinus, poliarinius kiškius, snieginius leopardus, baltąsias meškas ir kt.
Akivaizdžios klimato kaitos pasekmės
JK Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija nuolat pabrėžia, kad kai kurių mokslininkų akcentuojamus teigiamus pokyčius neabejotinai nusveria neigiamas poveikis, trikdantis ne vienos ekosistemos gyvenimą.
Pavyzdžiui, į šaltesnius regionus migruojantys įvairūs parazitai ir šiltėjantis klimatas yra pagrindinė sparčios spygliuočių medžių nykimo priežastis. Migruojantys gyviai, anksčiau pradedantys žydėti augalai veikia ir kitą biologinę ekosistemos aplinką – pavyzdžiui, bites, kurios turi arba prisitaikyti, arba taip pat rinktis migracijos kelius.
Dėl klimato kaitos rūgštėjančiame vandenyne, kuris šyla ir sugeria daug anglies dvideginio, nyksta daugelis žuvų ir augalų rūšių. Vienas rimčiausių klimato kaitos pavojų – spartus didelės ir sudėtingos koralinio rifo, saugančio didžiausią pasaulyje biologinę įvairovę ir žuvingiausius regionus, ekosistemos nykimas.
Nors šiuo metu inicijuojamos įvairios rifų atkūrimo technologijos, akivaizdu, kad jei klimatas šils, o žmonės ir toliau terš vandenynus bei užsiims be saike žvejyba, jos neturės jokio efekto: koraliniai rifai tiesiog išnyks mūsų visų akivaizdoje.
Svarbu ir teisės aktai, ir žmonių sąmoningumas
Klimato kaitos įtaka ekosistemoms – nepaneigiama, tačiau kaip jas gelbėti nuo išnykimo pavojaus?
Įvairūs Europos Sąjungos (ES) ir nacionaliniai teisės aktai, veiksmų planai apibrėžia, ką reikia daryti siekiant sumažinti biologinės įvairovės nykimą. Nors tai nėra paprasta, tačiau pastangos būtinos: dėl to tarptautiniu mastu skatinama griežtinti taisykles, kuriomis būtų padedama saugoti ekosistemas.
Lietuva, kaip ir kitos ES šalys bei beveik visos JT narės (iš viso – 193 pasaulio šalys) yra ratifikavusi JT biologinės įvairovės konvenciją, kuria siekiama apsaugoti biologinę įvairovę ir užtikrinti darnų jos naudojimą. Su šia konvencija susiję daug iniciatyvų, tai – biokuro gamybos standartai, saugomų jūrų teritorijų kriterijai ir kt.
Tačiau svarbiausia suprasti ir nepamiršti, kad efektyviausiai išgelbėti Žemės planetos ekosistemas nuo išnykimo pavojaus gali ne teisės aktai, o visuomenės sąmoningumas bei saikingi vartojimo ir gamybos įpročiai, o taip pat gebėjimas spręsti biologinės įvairovės išsaugojimo ir klimato kaitos klausimus ne atskirai, o kompleksiškai ir kartu.