Puiku, išvada teisinga. Būtų keista, jei tas kas skaitė cituojamą Krugmano straipsnį, drįstų teigti, kad jam kvalifikacijos ekonomikoje užtenka. Jos trūksta visiems, o labiausiai tiems, kurie mano, kad jų kvalifikacija pakankama.
Norint klausimą visai suvelti galima bandyti nagrinėti makroekonominius pokyčius jau nuo tada, kai šalys neturėjo savų pinigų ir siautė hiperinfliacija.
Toliau seka elementarus logikos prieštaravimas, kai sakoma, kad lyginti su 1990 m. negalima, nors autorius sąmoningai to ir nedarė.
Gal Lietuva ir buvo regiono lyderė 1990 metais, bet makroekonominių duomenų tai patvirtinančių Jūs niekur nerasite.
Priešingai komentaro teiginiui, autorius mano, kad krizės priežastys buvo ir yra tikrai ne Lietuvoje. Baltijos valstybėse gilią krizę sukėlė radikaliai pasikeitusi komercinių bankų kreditavimo politika. Baltijos šalys savo ekonominei konvergencijai į Europą turi naudoti visas galimybes ir ypatingai pigaus kreditavimo, atsirandančias dėl globalių finansinių burbulų, pučiamų toli nuo Lietuvos. Problema yra tai, kad niekas namuose nekuria finansinių instrumentų, galinčių burbulų sprogimus amortizuoti.

1.Atskaitos taškas 1993 m.Tai didžiausio nuosmukio Lietuvoje laikotarpis. Kitur jis buvo ne toks gilus ir šiek tiek skyrėsi laike.
2.Starto pozicijose Baltijos valstybės buvo 1991 ar 1990 metais.
Nuo jų ir reiktų pradėti.Ypač svarbi ūkio reformų įtaka tolesniai ekonomikos plėtrai.
3.BVP 1990 metais ir dabar lyginti negalima dėl skirtingos skaičiavimo bazės.Lyginti galima tik panašios struktūros ekonomikas.
4.Prielaida, kad Lietuvoje buvo silpniausia ekonomika Baltijos kraštuose neteisinga. Atvirkščiai, būtent Lietuva 1990m buvo
Baltijos kraštų ekonomine lydere.
5.Autorius krizės priežasčių ieško tik pertekliniame kreditavime ar monetarinėje politikoje(Blogi finansistai).
Paul Krugman gana neblogai savo rašinėlyje "How did Economists Get it so Wrong" sukritikavo tokį požiūrį.
Silpnoka analizė. Autoriui trūksta kvalifikacijos.

Cia straipsni, kad mes neatsiliekam nuo estijos ir lenkijos valdantieji uzsake?

Sutikciau kad tokios analizes visad yra kazkuria dalimi burimas is kavos tirsciu ir tuo labiau kad jokios naudos is ju. Niekas jomis nesinaudoja, nebent studentai. Jos gal daugiau politikams reikalingos parodyt jog kitur dar blogiau ar kaip jie efektyviai valdo. Aisku krize kazkiek paliete visas ekonomikas, bet Lietuvoje ji tokia gili buvo tik del blogu politiniu ir ekonominiu valdzios sprendimu. Nebuvo gi objektviu priezasciu tokiam dideliam kritimui. Nepripazistant to ir nesigilinant kaip galejo ir turejo but, kas kaltas, kas iniciavo zalingus sprendimus.

Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad yra toks didelis skirtumas tarp realaus BVP augimo ir jo augimo JAV doleriais. Tikriausiai tie "laukiniai" Vakarai toli nuo mūsų nepabėgs. Panašu, kad dar kokių 20 metų turėtų užtekti jiems prisivyti.

BVP palyginimas yra burimas is kavos tirsciu, yra daug faktoriu, kurie gali teigiamai arba neigiamai ji itakoti. Nera tikslaus autoriaus duomenu apibudinimo, taciau neatrodo, kad jie pakoreguoti pagal Purchasing Power Parity. Pagal, pavyzdziui, pav.1 galima matyti, kad Estijos BVP vienam gyventojui nuo 1995 iki 2005 padidejo 2,5 kartu. Tai reiktu suprasti, kad estai per desimt metu dviem su puse karto padidino savo vartojimo krepseli. Sveikas protas sako, kad ne. Taip, jis didejo, bet ne du su puse karto. Tokia pati situacija su kitais duomenimis. Antra, pasirenkant informacijos pradzios ir pabaigos taskus galima tureti daug itakos augimo skaiciavimui (pavyzdziui, Lietuvos BVP per capita 1990 buvo 1,5 karto didesnis nei Lenkijos, o 1994 jau zemesnis - kuri taska turetume pasirinkti?). Tai sudedant siuos veiksnius galima daryti tik kelias isvadas: 1. Vyko realus BVP per capita augimas (didelis ar mazas - tai tegu sprendzia tie, kurie turi per daug laisvo laiko). 2. Estijos realusis BVP per capita augo greiciau nei Lietuvos, Latvijos tikriausiai panasiai.