Ketvirtadienį Bratislavoje susitiko Amerikos prezidentas George‘as W. Bushas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Jų susitikimas tęsėsi beveik tris valandas. Bushas pasakė, kad pokalbiai buvo atviri, jų dialogas labai svarbus ir teigiamas. Putinas pareiškė, kad jis sieks sustiprinti Amerikos ir Rusijos santykius.
Abu vadovai daug dėmesio skyrė branduolinio teroro pavojui. Nutarta imtis priemonių geriau apsaugoti abiejų šalių branduolines medžiagas ir įrenginius, apriboti sodrinto urano, iš kurio galima pagaminti branduolinį ginklą, naudojimą mokslo ir tyrimo institucijose. Taip pat nutarta kovoti su nešamųjų priešlėktuvinių raketų plėtra. Amerika rems Rusijos pastangas tapti Pasaulio prekybos organizacijos nare, Rusija atvers savo energetikos ūkį Amerikos bendrovėms. Kalbėta ir apie demokratijos situaciją Rusijoje.
Atrodo, kad pasitarimo laimėjimai buvo kuklūs, bet didesnių lūkesčių ir nebuvo. Jau gerus metus blogėja Amerikos ir Rusijos santykiai, o pastaruoju metu jie dar labiau įsitempė, Bushui paskelbus, kad laisvės plėtros skatinimas yra svarbiausias Amerikos užsienio politikos uždavinys.
Savaitės pradžioje Briuselyje jis sakė, kad jei Rusija nori padaryti pažangą kaip Europos šalis, jos valdžia turi atnaujinti savo įsipareigojimą demokratijai ir teisinei valstybei. JAV ir visos Europos valstybės turėtų demokratines reformas paversti dialogo su Rusija šerdimi. Tai buvo akivaizdus iššūkis Rusijai ir pačiam Putinui, kuris šiuo metu yra itin jautrus kritikai dėl nesiliaujamo smurto Čečėnijoje, pensininkų protestų dėl socialinių lengvatų mažinimo, augančios užsienio kritikos.
Pokalbyje su Slovakijos korespondentais Putinas atmetė Busho kritiką. Pasak jo, Rusija pasuko demokratijos keliu prieš keturiolika metų dėl savų priežasčių, o ne norėdama kam nors įtikti. Demokratija turi būti pritaikoma Rusijos tikrovei, tradicijai, istorijai ir tai padarys patys rusai. Nors žvilgsnis iš šalies gali būti naudingas, Vakarų šalys irgi turi nemažai problemų su demokratija, sakė Putinas susitikimo išvakarėse.
Yra ir gilesnių nesantaikos priežasčių. Maskva būgštauja, kad Amerika stengiasi ją izoliuoti ir pakirsti jos įtaką pasaulyje net vadinamajame artimajame užsienyje. Gruzijos ir Ukrainos demokratėjimas, o ypač Kijevo nusigręžimas nuo Maskvos ir posūkis į Vakarus, kelia nerimą Maskvoje. Juolab neatmestina galimybė, kad Ukrainos ir Gruzijos pavyzdžių padrąsintos Vidurio Azijos šalių opozicinės partijos atkakliau priešinsis savo autoritarinėms Maskvai palankioms vyriausybėms.
Savo ruožtu Amerikai rūpestį kelia Rusijos kišimasis į Ukrainos rinkimus, atsisakymas išvesti savo karius iš Gruzijos ir Padniestrės, „Jukos“ nacionalizavimas, spaudos laisvės apribojimai, vis didesnių galių sutelkimas į Putino rankas. O po pokalbių su Baltijos šalių vadovais Briuselyje Bushas pareiškė, kad jis išdėstys Putinui Baltijos valstybių pareikštus būgštavimus dėl Maskvos daromo spaudimo. Vašingtonas kritikuoja Rusijos kariuomenės smurtą Čečėnijoje, Maskva tyčiojosi iš Irako rinkimų, vykusių okupacijos sąlygomis. Net kova su terorizmu nebėra vienijantis veiksnys, nes rūpinamasi kitais nei Vašingtonas vadinamaisiais teroristais.
Vargu ar santykiai greit pagerės. Vis labiau skiriasi abiejų šalių interesai ir svoris pasaulyje. Rusijos karinė galybė neginčijama, bet jos įtaka pasaulyje vis mažėja. Artimuosiuose Rytuose, Irake ir Afganistane, net ir Ramiojo vandenyno regione, būtent tose pasaulio dalyse, į kurias vis labiau krypsta Amerikos dėmesys, Maskva lieka stebėtoja. Mandagiai atsiklausiama Rusijos nuomonės, bet jos mažai paisoma. Smunka ir Rusijos ūkio galia. Kol kitos pasaulio šalys - Indija, Kinija, Pietryčių Azija - pertvarko savo ūkius ir pritraukia užsienio investicijų, Rusija trepsi vietoje.
Nepaisant šių nesutarimų, abi šalys norėtų išlaikyti normalius, jei ne draugiškus, santykius. Amerikos galia ir vaidmuo pasaulyje tokie dideli, kad jokiai šaliai nenaudinga tapti jos priešu.
Antra vertus, Rusija galėtų gerokai apsunkinti Amerikos gyvenimą. Ji svarbus sąjungininkas kovojant su terorizmu, stabdant branduolinių ginklų ir modernios ginkluotės plėtrą, darant įtaką Šiaurės Korėjai ir Iranui, kur ji padeda statyti branduolinę jėgainę. Maskva turi veto teisę Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo taryboje, daugelis Europos šalių priklauso nuo Rusijos dujų ir naftos. Be to, Maskva gali žaisti ir Kinijos korta jai parduodama naftą ir ginklus. O Amerika labai rūpinasi dėl augančio Pekino karinio pajėgumo.
Nebus pradėta vėl kalbėti apie strateginę partnerystę, bet nebus ir atvirų konfliktų, nes jų nenori nei Putinas, nei Bushas.
Komentaras skaitytas per Lietuvos radiją (www.lrt.lt)
