Vilniuje XVII amžiuje gimęs Kaziuko kermošius plinta po Lietuvą. Kauniečiams šias metais pasisekė labiau, - oras malonus, nelijo. Kovo 8 ir 9 dieną Laisvės alėją bei Vilniaus gatvę užpildė tūkstančiai lankytojų. O kovo dešimtą ir saulė nušvito skaisčiai.
Dr. Libertas Klimka yra sakęs, kad „Kaziuko šventė gali ir privalo tapti europinio masto įvykiu.“ Daktaras paaiškino ir kermošiaus žodžio kilmę: „kermošius yra prekyba, lydinti bažnytinę šventę. Žodžio kilmė vokiška – iš „kirchmesse“. Kaziukas Kaune prigijo. Kauniečiai jau laiko šventę sava.
Pasaulyje pavasario metu tikrai nemaža masinių renginių: Rio de Žaneiro karnavalas, Venecijos karnavalas, Davoso forumas, Štutgarto pavasario festivalis. Nuolat pilka padangė skatina ieškoti švenčių.
Šventės organizatoriai pranešė, kad užsiregistravo daugiau nei 700 amatininkų, namudininkų, tautodailininkų, verslininkų. Palyginti su praėjusiomis šventėmis, norinčiųjų dalyvauti šventėje padvigubėjo. Plečiasi ir prekiautojų geografija – žmonės atvyko iš Panevėžio, Plungės, Klaipėdos, Vilniaus, Latvijos, Lenkijos.
Kauno mugės rengėjai nesibaimina konkurencijos. Pasak jų, sostinėje iš prekiautojų renkami dideli mokesčiai, o Kaune jie gali dalyvauti nemokamai, tereikia gauti leidimus.
„Balsas.lt" foto reportažas.
„Balsas.lt" foto reportažas.
