Ir gerai - kas negali prie jos kapo atvažiuot, ji atvežama.

Jusu "krikscioniskos tiesos" tera ne kas kita kaip tamsios liaudies prietarai, kurias oficiali baznycia tamsta supanciojo.
As ne pries krikscionybe, bet pries kraupius paprocius. Atrodo, kad pakliuvau i siaubo filma. Kam kankinti zmogu po mirties?

Tai, prasau, ir pasidomekit gyliau krikscioniskomis tiesiomis, tam siais laikais yra daug galimybiu ir suprasit, is kur tokie "barbariski" veiksmai ir nuostatos.

Pritariu. Kirminu apgrauztus palaikus tampyti ir demonstruoti , mano nuomone - nesamone. Turi buti sviesus atminimas. Na, gali buti demonstruojami asmeniniai daiktai, dar kas nors. Taip pat, isigilinus, labai neiprastai skamba, visiems giliai tikintiems zmonems iprastas issireiskimas - "valgau dievo kuna, geriu dievo krauja..."

Kodel zmogui, kad ir koks jis butu sventas, neleidziama ilsetis ramybeje? Nesuprantu, kokia viso topalaiku tasymo prasme? Nelaikau saves baznycios priesu, bet manau, kad relikviju garbinimas, o ypac palaiku tampymas, yra kazkoks, svelniai tariant, nukrypimas nuo sveiko proto.