Trumpas sako palaikantis NATO nuostatą dėl kolektyvinės gynybos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, ne kartą abejojęs NATO įsipareigojimais, ketvirtadienį pareiškė, kad remia svarbią Aljanso 5-ojo straipsnio nuostatą dėl narių kolektyvinės gynybos.
„Aš jį palaikau, – sakė jis spaudos konferencijoje. – Nemanau, kad mes turėsime kokią nors priežastį jam (aktyvuoti).“
Trumpas: Ukrainos taikos susitarimas bus pasiektas greitai arba jo gali išvis nebūti
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos ir Rusijos taikos susitarimas turi būti pasiektas greitai arba jis gali būti iš viso nesudarytas.
„Manau, kad padarėme didelę pažangą, ir manau, kad viskas vyksta gana sparčiai, – kalbėjo D. Trumpas. – Tai arba įvyks gana greitai, arba apskritai neįvyks.“
Kallas: vienintelė reali saugumo garantija Ukrainai – NATO skėtis
Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė ketvirtadienį pareiškė, kad NATO duotų geriausias saugumo garantijas Ukrainai, kaltindama JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kad šis, užverdamas Kyjivui duris į Aljansą, pasiduoda Rusijos naratyvui.
Interviu naujienų agentūrai AFP Vašingtone viešinti Kaja Kallas taip pat perspėjo, kad europiečiai negalės prisidėti prie galimo Ukrainos susitarimo, jei D. Trumpas jų neįtrauks: jis siekia tiesiogiai derėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
K. Kallas, buvusi Estijos ministrė pirmininkė, pabrėžė, kad NATO šalys niekada nepuolė Rusijos, o ši, priešingai, „bijo demokratijos“.
„Kodėl mes esame NATO? Todėl, kad bijome Rusijos. Ir vienintelis dalykas, kuris iš tikrųjų veikia – vienintelė reali saugumo garantija – yra NATO skėtis“, – sakė ji.
Rusija kaip vieną iš savo invazijos priežasčių prieš trejus metus minėjo galimą Ukrainos narystę NATO.
Nuo to laiko Vladimiras Putinas žarsto niekuo nepagrįstas abejones dėl istorinės Ukrainos, kaip atskiros valstybės, legitimumo.
Rusija tvirtina, kad JAV po Šaltojo karo pabaigos buvo pažadėjusios neplėsti NATO.
Kai kurie to laikotarpio JAV diplomatai neigia šią versiją, nors kai kas taip pat perspėjo, kad Ukrainos narystė NATO būtų raudona linija Maskvai.
D. Trumpas, kuris praėjusią savaitę nutraukė V. Putino izoliaciją telefono skambučiu, trečiadienį pareiškė, kad Ukraina gali „pamiršti“ apie stojimą į NATO bet kokiame susitarime, aiškindamas: „Manau, kad tai tikriausiai yra priežastis, dėl kurios visa tai prasidėjo.“
„Šie kaltinimai yra visiškai neteisingi, – paklausta apie D. Trumpo komentarus sakė K. Kallas. – Tai yra Rusijos naratyvas, kurio neturėtume priimti.“
„Mano klausimas yra toks: kodėl turėtume duoti Rusijai tai, ko ji nori, prie viso to, ką ji jau padarė – užpuolė Ukrainą, aneksavo teritorijas, okupavo žemes, – ir dabar dar kažką siūlome papildomai?“ – kalbėjo K. Kallas.
„Įsivaizduokite, kad po Rugsėjo 11-osios Amerikoje būtumėte susėdę su Osama bin Ladenu ir paklausę: „Gerai, ko dar norite?“ Tai tiesiog neįsivaizduojama“, – sakė ji.
D. Trumpas ginasi nevadinęs V. Zelenskio diktatoriumi
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį sumenkino savo ankstesnį komentarą, kai Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pavadino „diktatoriumi“.
„Ar aš taip sakiau? Negaliu patikėti, kad tai pasakiau“, – paklaustas žurnalistų apie komentarą atsakė D. Trumpas.
Praėjusią savaitę D. Trumpas iš esmės apkaltino Ukrainos prezidentą dėl Maskvos invazijos, pavadino jį „diktatoriumi be rinkimų“ ir perspėjo, kad jam „geriau veikti greitai“ ir derėtis dėl karo nutraukimo, kitaip rizikuoja neturėti šalies, kuriai galėtų vadovauti.
D. Trumpas teigia pasirašysiąs susitarimą su V. Zelenskiu dėl naudingųjų iškasenų
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė pasirašysiąs susitarimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu dėl bendros naudingųjų iškasenų gavybos Ukrainoje.
Ukrainos lyderis dėl šio sandorio penktadienį lankysis Baltuosiuose rūmuose.
„Abu pasirašysime susitarimą“, – sakė D. Trumpas, pradėdamas derybas su Vašingtone viešinčiu Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Keiru Starmeriu (Kiru Starmeriu).
Susitarimu Jungtinėms Valstijoms suteikiama prieiga prie Ukrainos išteklių, kuriamas bendras fondas.
Kyjivas ir Vašingtonas fondą turėtų valdyti vienodomis sąlygomis.
Planuojama, kad Ukraina į fondą įneš 50 proc. būsimų pajamų iš valstybei priklausančių naudingųjų iškasenų išteklių, naftos ir dujų, o fondas vėliau investuos į projektus pačioje Ukrainoje.
Trumpas prakalbo apie „geras derybas“ su Rusija ir Ukraina: „Esame gerokai pažengę į priekį“
Ketvirtadienį susitikimo metu su Jungtinės Karalystės (JK) premjeru JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad įvyko „geros derybos“ su Rusija ir Ukraina, o Kremlius esą išlaikė „labai gerą“ poziciją šiuo klausimu, rašo „SkyNews“.
D. Trumpas taip pat žurnalistams teigė: „Esame gerokai pažengę į priekį dėl taikos susitarimo [klausimo]“.
Jis taip pat pridūrė, kad susitarimas tarp Rusijos ir Ukrainos turi būti pasirašytas dar prieš dislokuojant taikos palaikymo karius Ukrainos teritorijoje, apie kuriuos kiek anksčiau šį mėnesį užsiminė ir JK premjeras Keiras Starmeris.
„Užtikrinti saugumą Ukrainos teritorijoje yra lengviausia dalis, tačiau sunkiausia – pasiekti susitarimą“, – pridūrė D. Trumpas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Stambule ketvirtadienį susitiko Rusijos ir JAV diplomatai, kad aptartų savo ambasadų veiklos normalizavimą.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad derybos Stambule įvyko po to, kai buvo pasiektas tarpusavio supratimas per JAV prezidento Donaldo Trumpo pokalbį su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir aukščiausių Rusijos ir JAV diplomatų bei kitų aukštų pareigūnų derybas Saudo Arabijoje.
Praėjusią savaitę Rijade įvykusios JAV ir Rusijos derybos žymėjo ypatingą D. Trumpo vadovaujamos šalies užsienio politikos pokytį ir aiškų nukrypimą nuo Vašingtono pastangų izoliuoti Rusiją dėl jos karo Ukrainoje.
Rijade Maskva ir Vašingtonas susitarė dėti pastangas, kad būtų nutrauktas karas Ukrainoje ir pagerėtų dvišaliai diplomatiniai ir ekonominiai ryšiai. Tai apima ir ambasadų, kurios pastaraisiais metais smarkiai nukentėjo dėl abipusio diplomatų išsiuntimo, biurų uždarymo ir kitų apribojimų, personalo atkūrimą.
Europa liks be JAV branduolinio skydo?
Mažai tikėtina, kad Prancūzija ir Didžioji Britanija įtrauks Europos sąjungininkes į savo branduolinio atgrasymo planus, teigia analitikai, sureagavę į būsimo Vokietijos vadovo Friedricho Merzo raginimą siekti nepriklausomos Europos gynybos ir galimo pasidalijimo branduoliniais pajėgumais.
Susidūrusi su seisminiais Donaldo Trumpo vadovaujamų Jungtinių Valstijų strategijos pokyčiais, Europa gali likti be Amerikos branduolinio skydo, saugojusio ją per Šaltąjį karą ir vėlesniais dešimtmečiais.
Praėjusią savaitę rinkimus laimėjęs A. Merzas pareiškė, kad norėtų aptarti „dalijimąsi branduoliniais pajėgumais“ su Prancūzija ir Didžiąja Britanija, vienintelėmis Vakarų Europos branduolinėmis valstybėmis. Vokietija negali įsigyti branduolinių ginklų nepažeisdama tarptautinės branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, kurią yra pasirašiusi.
Apie galimą Vokietijos prieigą prie Prancūzijos branduolinių garantijų 2022 m. liepą – praėjus keliems mėnesiams po Rusijos puolimo Ukrainoje – buvo užsiminęs buvęs Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble. Jis siūlė finansiškai prisidėti prie „europinio lygmens branduolinio atgrasymo priemonių“.
Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu ketvirtadienį atmetė galimybę dalintis Prancūzijos branduolinių ginklų pajėgumais.
„Tai prancūziškas ginklas ir jis liks prancūziškas“, – transliuotojui „Franceinfo“ pareiškė ministras.
Prancūzijos branduolinėje doktrinoje teigiama, kad atominis ginklas gali būti panaudotas, jei kyla pavojus šalies gyvybiniams interesams. Tokį sprendimą gali priimti tik Prancūzijos prezidentas.
Tačiau šia prerogatyva neatmetamas dialogas su partneriais, 2020-aisiais pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, pabrėžęs šaliai gyvybiškai svarbių interesų „autentišką europinę dimensiją“.
Prancūzijos strateginių tyrimų fondo (FRS) atstovė Emmanuelle Maitre teigia, kad Prancūzijos nacionaliniai interesai iš tiesų yra „suderinami“ su likusios Vakarų Europos dalies interesais dėl ilgametės narystės Europos Sąjungoje ir NATO.
„Kadangi esame itin integruotos regioninės bendruomenės ir karinio aljanso nariai, mūsų svarbiausi interesai didele dalimi automatiškai sutampa su mūsų kaimynų svarbiausiais interesais“, – sakė ji AFP.
Tačiau ekspertė perspėja, kad „nėra jokių garantijų“ dėl to, kaip prezidentas spręstų dėl „gyvybiškai svarbių“ interesų, jei padidėtų į Prancūziją nukreiptų atsakomųjų branduolinių veiksmų rizika.
Nei britiški, nei nepriklausomi
Didžiojoje Britanijoje sprendimus dėl branduolinio ginklo naudojimo priima vienintelis ministras pirmininkas, nepaisant to, kad šalis perka branduolines raketas ir kovines galvutes iš JAV.
Tačiau, priešingai nei Prancūzijoje, Didžiosios Britanijos branduoliniai ginklai „jau yra NATO išplėstinės atgrasymo garantijos dalis“, pasak Marion Messmer, „Chatham House“ tarptautinės saugumo programos vyresniosios mokslo darbuotojos. Šia prasme, sakė ji AFP, Didžioji Britanija jau užtikrina „tam tikrą“ branduolinę apsaugą likusiai Europos daliai.
Diskutuojant apie galimas Europos branduolinių pajėgas, neišvengiamai susiduriama su klausimu dėl jų patikimumo. Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos arsenalai yra riboto dydžio, be to, kyla abejonių dėl pirmojo smūgio pajėgumų.
Kyla ir klausimas, kokia apimtimi Didžiosios Britanijos arsenalas yra nepriklausomas nuo Jungtinių Valstijų arsenalo.
„Nepriklausomos Didžiosios Britanijos branduolinio atgrasymo priemonės nėra nei britų, nei nepriklausomos“, – rašė Normanas Dombey, fizikos ir astronomijos profesorius emeritas ir branduolinių ginklų ekspertas. „Ir raketos, ir kovinės galvutės yra priklausomos nuo JAV ir JAV konstrukcijos. Tai nėra ir atgrasymo priemonė“, – teigė jis.
Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, Prancūzija turi 290 branduolinių galvučių, Didžioji Britanija – 225, o JAV turi 3 708 kovines galvutes.
Prancūzija turi keturis branduolinius povandeninius laivus, taip pat branduolinį ginklą galinčius nešti naikintuvus, tuo tarpu Jungtinė Karalystė turi tik keturis povandeninius laivus.
„Didžiausias iššūkis būtų psichologinis aspektas, nes žinome, kad Rusija labai rimtai vertina JAV kaip priešininkę, taip pat žinome, kad Rusija kur kas mažiau rimtai žiūri į Europos valstybes“, – sakė M. Messmer.
Laukdama doktrinos pakeitimų, Prancūzija galėtų imtis tam tikrų ribotų praktinių žingsnių įtraukti sąjungininkus. Pavyzdžiui, ji galėtų pakviesti juos dalyvauti branduolinio ginklo pratybose su lydinčiais naikintuvais arba vykdyti aprūpinimo funkcijas, pasak ekspertės.
Prancūzija taip pat galėtų dislokuoti branduolinį ginklą galinčius nešti orlaivius sąjungininkų šalyse ir taip apsunkinti Rusijos strategavimą.
Visgi Prancūzijos partneriai gali būti nelabai suinteresuoti groti antruoju smuiku. „Jie gali priimti tai, kas siūloma, bet negali kelti jokių reikalavimų“, – sakė E. Maitre.
Airijos premjeras, susitikęs su V. Zelenskiu, pažadėjo tolesnę paramą Ukrainai
Airijos ministras pirmininkas Michealas Martinas, ketvirtadienį oro uoste susitikęs su į Vašingtoną svarbių derybų vykstančiu ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pažadėjo tolesnę tvirtą paramą Ukrainai.
Po trumpo susitikimo su V. Zelenskiu Šanono oro uoste M. Martinas žurnalistams sakė, kad dar kartą patvirtino Airijos paramą Ukrainai ir jos siekiui įstoti į Europos Sąjungą (ES).
„Mes labai aiškiai pasakėme, kad sieksime, jog Ukrainos narystė Europos Sąjungoje būtų pagreitinta“, – teigė M. Martinas.
M. Martinas, kuris praėjusį mėnesį po lapkritį įvykusių visuotinių rinkimų tapo naujuoju šalies ministru pirmininku, susitikimą apibūdino kaip šiltą.
Nors Airija kariniu požiūriu yra neutrali valstybė ir nėra NATO narė, bet nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios prieš trejus metus suteikė Ukrainai vadinamąją neletalinę paramą, įskaitant finansinę ir humanitarinę pagalbą.
„Aptarėme žingsnius, kaip užbaigti karą ir užtikrinti taiką Ukrainai ir visai Europai“, – po susitikimo socialiniame tinkle „Telegram“ parašė V. Zelenskis.
V. Zelenskis, vykstantis į derybas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), pabrėžė ES, JAV ir Ukrainos vienybės, „taip pat saugumo garantijų ir bendradarbiavimo Ukrainos kelyje į ES“ svarbą.
M. Martinas teigė, kad Dublinas apsvarstys galimybę padidinti finansinę paramą, įskaitant alternatyvias galimybes, pavyzdžiui, maisto programas mokykloms ir dronų technologijas sužeistiems kariams evakuoti iš fronto linijos.
„Airija yra pasirengusi padėti visais įmanomais būdais, įskaitant taikos palaikymo vaidmenį“ po galimų paliaubų, pridūrė M. Martinas.
Nedidelės, 8 500 karių turinčios Airijos gynybos pajėgos tradiciškai dalyvauja tarptautinėse taikos palaikymo operacijose.
V. Zelenskis „tai įvertino, tačiau akivaizdu, kad daug ką lems susitarimų pobūdis, jei jie bus sudaryti, jei paliaubos bus sudarytos, kaip jos bus sudarytos ir koks bus jų pobūdis“, sakė M. Martinas.
„Paliaubos pačios savaime nesuteikia ilgalaikio saugumo. Tačiau, žinoma, paliaubas, ypač tokiose didelėse šalyse kaip Ukraina, labai sunku stebėti“, – pridūrė jis.
V. Zelenskis penktadienį ketina susitikti su D. Trumpu ir aptarti susitarimą su JAV dėl prieigos prie naudingųjų iškasenų, tikėdamasis, kad dėl šio susitarimo Jungtinės Valstijos ateityje suteiks jo šaliai saugumo garantijų.
Sekmadienį jis taip pat turėtų dalyvauti britų premjero Keiro Starmerio rengiamose saugumo ir gynybos derybose su Europos vadovais Jungtinėje Karalystėje (JK).
Trumpo pasikeitusi nuomonė Ukrainos atžvilgiu stiprina dezinformacijos kampanijas
Dezinformacija prieš Ukrainą ir jos prezidentą Volodymyrą Zelenskį sparčiai plinta, o JAV prezidento Donaldo Trumpo pasikeitusi nuomonė dėl karo silpnina santykius su Kyjivu ir kelia grėsmę tolesnei karinei paramai šaliai, kovojančiai su plataus masto Rusijos invazija.
Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašai ir melagingos istorijos apie tai, kad V. Zelenskis neva perka prabangų nekilnojamąjį turtą, kurstydami antiukrainietiškas nuotaikas trejus metus besitęsiančio Rusijos karo Ukrainoje kontekste.
Beje, tai ne pirmas kartas, kai socialiniuose tinkluose pasirodo tokios istorijos ar vaizdo įrašai apie Ukrainos prezidentą.
Naujienų agentūra AFP paneigė naujausius melagingus pranešimus, kad V. Zelenskis uždraudė D. Trumpo socialinį tinklą „Truth Social“ Ukrainoje.
Tyrėjai teigia, kad didžioji dalis dezinformacijos JAV ateina iš Rusijos.
Taip pat pastebėta, kad Rusija skleidė įvairias dezinformacijos kampanijas, siekdama paveikti JAV prezidento rinkimus, o dabar nusitaikė į Ukrainos prezidentą.
„Pastebėjome, kad JAV socialiniuose tinkluose pastebimai padaugėjo prieš Ukrainą nukreiptų dezinformacinių naratyvų, kurių daugelis, atrodo, yra perkurti iš ankstesnių Rusijos įtakos kampanijų“, – sakė dezinformaciją stebinčios organizacijos „NewsGuard“ analitikė McKenzie Sadeghi (Makenzi Sadegi)
Pranešama, kad dezinformacijos kampanijos prieš Ukrainą ir jos prezidentą suintensyvėjo po to, kai D. Trumpas praėjusią savaitę V. Zelenskį pavadino „diktatoriumi be rinkimų“.
„Panašu, kad Trumpo komentarai sukėlė naują susidomėjimą antiukrainietiškais naratyvais, kurie buvo išblėsę“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė M. Sadeghi.
Neseniai JAV prezidento sūnus Donaldas Trumpas jaunesnysis ir konservatorius Kyle'as Beckeris socialiniuose tinkluose paskleidė melagingą ir seniai paneigtą vaizdo įrašą, kuriame neva matomas šokantis V. Zelenskis.
Kitas D. Trumpo sąjungininkas, respublikonų senatorius Mike'as Lee (Maikas Li), paskelbė vaizdo įrašą, dėl kurio autentiškumo kyla abejonių, kuriame parodoma, kaip Ukrainos kariai padega JAV prezidento atvaizdą.
Be to, socialiniame tinkle „X“ taip pat plinta vaizdai, kaip ukrainiečių kariai neva degina D. Trumpo knygos „Sandorio menas“ kopijas.
Ukrainos kovos su dezinformacija centras abu vaizdo įrašus pavadino klastotėmis, sakydamas, kad jie buvo surežisuoti ir sukurti Rusijos propagandistų.
Rusijos dezinformacijos kampanijos
Klemsono universiteto mokslininkas Darrenas Linvillas (Darenas Linvilas) pareiškė manantis, kad šie vaizdo įrašai yra Rusijos dezinformacijos grupės „Storm-1516“ darbas.
Mokslininkas ir jo komanda šią dezinformacijos grupę demaskavo 2023 metais.
Anksčiau „Storm-1516“ veikla buvo nukreipta prieš JAV prezidento rinkimus.
Žvalgybos pareigūnai teigė, kad rusai platino vaizdo įrašus, kuriuose inscenizuojamas rinkimų klastojimas.
D. Linvilas atkreipė dėmesį, kad naujausiuose vaizdo įrašuose nematyti Ukrainos karių veidų, taip pat neįmanoma nustatyti, kur jie buvo nufilmuoti.
Pasak mokslininko, vaizdo įrašai socialiniuose tinkluose paplito praėjusiais metais, o juos platino paskyros, susijusios su „Storm-1516“.
„Storm-1516“ naratyvai turi daug nuoseklumų. Tai, kaip jie yra sukuriami, naratyvas, kurį jie perteikia, ir kaip jie yra paskleidžiami“, – teigė D. Linvilas.
Jachtos, vilos ir dvarai
„Storm-1516“ ne kartą yra apšmeižę V. Zelenskį ir jo žmoną, esą jie pirkę prabangius daiktus už Ukrainai Vakarų suteiktą pagalbą.
„Šie melagingi naratyvai kiekvieną mėnesį pasirodo populiariausiose paieškose apie Zelenskį, – sakė D. Linvilas. – „Storm-1516“ teigimu, vilų, kurias šis vyriškis šiuo metu yra nusipirkęs, skaičius yra neįtikėtinas.“
Po to, kai D. Trumpas suabejojo Ukrainos prezidento legitimumu, vėl padaugėjo melagingos informacijos apie V. Zelenskį ir Ukrainą.
„NewsGuard“ vasario 18–24 dienomis suskaičiavo beveik 28 tūkst. pranešimų ir straipsnių socialiniuose tinkluose, kuriose minimos neva V. Zelenskio vilos, jachtos ir įvairiausi dvarai.
Anot M. Sadeghi, per šį laikotarpį melagingos informacios apie Ukrainos prezidentą pasklido 26 kartus daugiau nei per ankstesnį šešių dienų periodą.
„NewsGuard“ pranešė nustačiusi, kad nuo plataus masto karo pradžios net 14 istorijų, kaltinančių pirmąją Ukrainos porą korupcija, sukūrė vienas amerikietis, kuris tapo Kremliaus propagandistu ir valdo šimtus netikrų interneto svetainių.
Strateginio dialogo instituto tyrėjas Josephas Bodnaras teigė, kad Rusija stengiasi daryti neigiamą poveikį visuomenei „kurstydama priešiškumą tarp Trumpo ir Zelenskio administracijų“.
„Rusija nori įtikinti JAV derybininkus, kad Ukraina yra jų priešas, o ne partneris. Tai priemonė Kremliui išsireikalauti palankių sąlygų bet kokiame taikos susitarime“, – sakė J. Bodnaras.
Vienas D. Trumpo administracijos narys, technologijų magnatas Elonas Muskas, jau buvo paveiktas galimos Rusijos dezinformacijos.
Anksčiau šį mėnesį E. Muskas pasidalijo dezinformaciniu pranešimu, kuriame teigiama, kad JAV neva mokėjo įžymybėms už V. Zelenskio aplankymą Ukrainoje.
Pasak D. Linvilo, tai ilgus metus vykdytos Rusijos dezinformacijos, nukreiptos prieš Ukrainą, rezultatas.
„Jau gimsta šios nuolatinio spaudimo kampanijos vaisiai“, – pridūrė jis.
Turkija yra pasiruošusi dislokuoti karius Ukrainos teritorijoje, rašo „Bloomberg“.
Diskusijai vykstant su Ukrainos ir Rusijos atstovais, Turkija išreiškė valią dislokuoti savo karius Ukrainos teritorijoje, kurie atliktų taikos palaikymo misiją.
Tiesa, Ankara laikosi pozicijos, kad jei nebus surengtos konsultacijos ir pasirengimas formuoti šią karių grupę, Turkija nedalyvaus jokioje „taikos palaikymo misijoje“.
Visgi Rusija, kuri viešai nepritaria NATO karių dislokavimui Ukrainoje, nepateikė Turkijai konkretaus atsakymo dėl šios idėjos, sakė vienas iš „Bloomberg“ šaltinių.
Be to, šaltinis pridūrė, kad Ankaros ir Maskvos diskusijose šis klausimas nelaikomas prioritetiniu.
D. Trumpas: saugumo garantijas Ukrainai turi suteikti ne JAV, o Europa
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Europa turėtų suteikti saugumo garantijų Ukrainai, atsisakydamas tokį pažadą įtraukti į ketinamą sudaryti sutartį dėl Ukrainos gamtinių išteklių.
„Neketinu duoti kažkokių ypatingų saugumo garantijų, – kalbėdamas per kabineto posėdį sakė D. Trumpas. – Paliksime tai padaryti Europai, nes... Europa yra jos artimiausia kaimynė, bet mes pasirūpinsime, kad viskas būtų gerai.“
Saugumo garantijos yra viena iš sąlygų, kurias Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis reikalavo numatyti šimtų milijardų JAV dolerių vertės sutartyje dėl jo šalies žemės mineralų naudojimo.
„The Wall Street Journal“ jau anksčiau rašė, kad Didžioji Britanija ir Prancūzija svarsto dislokuoti iki 30 tūkst. karių Ukrainos teritorijoje, kurie vykdytų taikos palaikymo misiją. Tiesa, šie kariai galėtų būti dislokuoti tik tada, kai Kyjivas ir Maskva pasieks paliaubas.
Nausėda Nyderlandų premjerui išreiškė viltį, kad į Lietuvą grįš „Patriot“ sistemos
Prezidentas Gitanas Nausėda Nyderlandų ministrui pirmininkui Dickui Schoofui išreiškė viltį, kad Amsterdamas vėl Lietuvoje dislokuos „Patriot“ oro gynybos sistemas.
Taip jis kalbėjo ketvirtadienį kalbėdamas telefonu su Nyderlandų premjeru.
„Prezidentas G. Nausėda išreiškė viltį, kad 2025 metais Nyderlandai grįš į Lietuvą su „Patriot“ oro gynybos sistemomis, stiprindami bendrą regiono apsaugą“, – rašoma Prezidentūros pranešime.
Kaip rašoma jame, prezidentas taip pat išreiškė nuoširdžią padėką Nyderlandams už svarų indėlį į Baltijos regiono saugumą.
„Valstybės vadovas pabrėžė Nyderlandų karių dalyvavimą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės (eFP) misijoje Lietuvoje, indėlį į Baltijos oro policijos misijas bei aktyvų prisidėjimą prie NATO stebėjimo misijos „Baltic Sentry“, kuriai Nyderlandai skyrė karinių laivų“, – teigiama pranešime.
G. Nausėda su D. Schoofu aptarė abiejų šalių teikiama parama Ukrainai ir sutarė, kad privalu gerbti Ukrainos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir suteikti ilgalaikes saugumo garantijas.
Pasak Prezidentūros, jie taip pat pabrėžė, kad tvirtai remia griežtą sankcijų agresorei Rusijai politiką bei spartesnę Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą.
Pokalbio metu aptartas ir pasirengimas NATO viršūnių susitikimui, vyksiančiam Nyderlandų mieste Hagoje šių metų birželį.
„Prezidentas akcentavo būtinybę užtikrinti ankstesnių įsipareigojimų įgyvendinimą ir stiprinti transatlantinį ryšį. Lietuva toliau sieks didinti gynybos finansavimą iki 5–6 proc. BVP 2026–2030 metų laikotarpiu ir skatina NATO sąjungininkus sekti šiuo pavyzdžiu“, – teigia Prezidentūra.
Kaip rašė BNS, Nyderlandai buvo pirmoji valstybė, kuri savo pajėgumais prisidėjo prie rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimo Lietuvoje.
Nyderlandai ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“ į šalį buvo atsiuntę pernai liepą.
Kyjivas: Rusijos mėginimai pateisinti aneksijas Ukrainoje yra juokingi
Ukraina ketvirtadienį atkirto Kremliui, anksčiau pareiškusiam, kad nesiderės dėl penkių regionų, kuriuos ji iš dalies kontroliuoja ir teigia aneksavusi, statuso.
„Ukraina turi savo tarptautiniu mastu pripažintas sienas“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychas, pridūręs, kad „tikrai juokinga matyti, kaip jie remiasi savo konstitucija“, kad pateisintų savo aneksijas, kurios nėra pripažintos tarptautiniu mastu.
JAV ir Rusijos derybos truko daugiau nei 6 valandas: rusų delegacija išvyko nieko nekomentavusi
Rusijos naujienų agentūra TASS skelbia, kad derybos Stambule tarp Rusijos ir JAV atstovų baigėsi. Rusijos diplomatai paliko derybų vietą, tačiau jokių komentarų apie derybų eigą nepateikė.
Stambule ketvirtadienį susitiko Rusijos ir JAV diplomatai, kad aptartų savo ambasadų veiklos normalizavimą.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad derybos Stambule įvyko po to, kai buvo pasiektas tarpusavio supratimas per JAV prezidento Donaldo Trumpo pokalbį su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir aukščiausių Rusijos ir JAV diplomatų bei kitų aukštų pareigūnų derybas Saudo Arabijoje.
Praėjusią savaitę Rijade įvykusios JAV ir Rusijos derybos žymėjo ypatingą D. Trumpo vadovaujamos šalies užsienio politikos pokytį ir aiškų nukrypimą nuo Vašingtono pastangų izoliuoti Rusiją dėl jos karo Ukrainoje.
Rijade Maskva ir Vašingtonas susitarė dėti pastangas, kad būtų nutrauktas karas Ukrainoje ir pagerėtų dvišaliai diplomatiniai ir ekonominiai ryšiai. Tai apima ir ambasadų, kurios pastaraisiais metais smarkiai nukentėjo dėl abipusio diplomatų išsiuntimo, biurų uždarymo ir kitų apribojimų, personalo atkūrimą.
Pareigūnas iš JAV ambasados Ankaroje patvirtino, kad ketvirtadienį Stambule vykusiose derybose spręsti klausimai, turintys įtakos atitinkamų diplomatinių atstovybių veiklai.
Rusijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininkė Valentina Matvijenko ketvirtadienį viešėdama Turkijoje sakė, kad JAV ir Rusijos derybos turėtų padėti atkurti „visavertį mūsų diplomatinių misijų darbą“.
„Esu tikra, kad susitarimai bus pasiekti ir mes grįšime prie civilizuoto bendravimo, kurį nutraukė ankstesnė administracija“, – Ankaroje teigė V. Matvijenko, cituota Rusijos naujienų agentūrų.
Prieš D. Trumpo antrąją kadenciją Maskvos ir Vašingtono ryšiai smuko iki žemiausio lygio nuo Šaltojo karo laikų po to, kai 2014-aisiais Rusija neteisėtai aneksavo Ukrainos Krymą, o 2022-aisiais įsiveržė į kaimyninę šalį.
Praėjusią savaitę vykusiose derybose nedalyvavo nė vienas Ukrainos pareigūnas. Kremlius tvirtino, kad susitikimo tikslas buvo atkurti santykius ir dialogą su Jungtinėmis Valstijomis, o tai, anot jo, atvertų kelią galimoms taikos deryboms.
Kalbėdamas su žurnalistais vizito Katare metu, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad ketvirtadienio derybose daugiausia dėmesio skiriama „sisteminėms problemoms, kurios susikaupė dėl neteisėtos ankstesnės (JAV) administracijos veiklos kuriant dirbtines kliūtis Rusijos ambasados darbui, į kurias mes, savaime suprantama, atsakėme ir taip pat sukūrėme nepatogias sąlygas Amerikos ambasados Maskvoje darbui“.
S. Lavrovas pridūrė, kad, atsižvelgiant į susitikimo rezultatus, „bus aišku, kaip greitai ir veiksmingai galime judėti į priekį“.
Prancūzija taip pat nori Ukrainoje esančių naudingųjų iškasenų
Prancūzija kalbasi su Ukraina dėl jos naudingųjų iškasenų savo gynybos pramonei. Atitinkami pokalbiai vyksta nuo spalio, stočiai „France Info“ sakė gynybos ministras Sébastienas Lecornu.
„Mūsų gynybos pramonei reikės kai kurių labai svarbių žaliavų savo ginklų sistemoms – ir ne ateinančiais metais, o ateinančius 30 ar 40 metų“, – klabėjo ministras.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, anot S. Lecornu, pateikė virtinę pasiūlymų ne tik Jungtinėms Valstijoms, bet ir Prancūzijai. Per vizitą Paryžiuje V. Zelenskis esą žaliavų klausimą pristatė kaip savo strateginių planų dalį.
JAV prezidento Donaldo Trumpo duomenimis, V. Zelenskis penktadienį Vašingtone pasirašys susitarimą su JAV dėl retųjų mineralų.
Dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą Europos Sąjunga (ES) 2021 m. vasarą sudarė strateginę partnerystę dėl svarbių žaliavų. Tačiau ji neapima jokių įsipareigojimų Ukrainai ar privilegijų ES.
„Politico“: savo talentu besigiriantis Trumpas gali stipriai suklysti
JAV prezidentas Donaldas Trumpas didžiuojasi savo derybų įgūdžiais, tačiau gali sudaryti su Ukraina ne tokį susitarimą, kurio tikėjosi, rašo „Politico“.
D. Trumpas galiausiai gali gauti mažiau, nei tikėjosi. Ukrainos naudingųjų iškasenų kiekio ir kokybės vertinimai yra matuojami labai senais tyrimais, todėl neaišku, ar perspektyvu iškasinėti mineralus Ukrainoje ir kiek tai kainuotų.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Zelenskio lėktuvas pakilo iš Lenkijos: juda JAV kryptimi
Ukrainos prezidento lėktuvas prieš valandą išskrido iš Lenkijos, skelbiama UNIAN. Jis keliauja per Europą link JAV, pareiškė Ukrainos deputatas J. Železniakas.
Anksčiau D. Trumpas sakė, kad Ukrainos vadovas V. Zelenskis atvyks į JAV pasirašyti susitarimo dėl Ukrainos iškastinio kuro panaudos.
Remiantis viešais duomenimis, prezidento lėktuvas iš Žešuvo (Lenkija) išskrido apie 10 val.
Lėktuvas dabar skrenda į Šanoną Airijoje, kur Ukrainos vadovas susitiks su ministru pirmininku Michaeliu Martinu. Pastarasis dėl susitikimo su V. Zelenskiu atšaukė savo vizitą į Belfastą, pranešė britų žiniasklaida.
Anksčiau Airija pareiškė, kad ji ir toliau sieks pasaulinės paramos visapusiškai, teisingai ir ilgalaikei taikai Ukrainos sąlygomis.
Chersone iš rusų drono numestas sprogmuo sužeidė civilį
Okupantai rusai Chersone iš drono atakavo 33 metų civilį.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinė administracija.
„Apie 10.30 val. Rusijos kariškiai Chersone iš drono atakavo vyrą“, – sakoma pranešime.
33 metų Chersono gyventojas buvo nuvežtas į ligoninę. Jis patyrė sprogimo sukeltą traumą, veido, krūtinės, rankų ir kojų skeveldrinius sužeidimus. Šiuo metu medikai jį apžiūri ir teikia pagalbą. Nukentėjusiojo būklė – vidutinio sunkumo.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotiniui Dmytro Lubinecui Chersone buvo pateikta išsami informacija, kaip rusai bepiločiais orlaiviais medžioja civilius – rusai moko savo operatorius iš dronų mėtyti sprogmenis ant vietos gyventojų.
Tuskas JAV prezidentui: ES nebuvo sukurta tam, kad apsuktų Jungtines Valstijas
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo priekaištą, kad Europos Sąjunga (ES) esą „buvo sukurta tam, kad apsuktų Jungtines Valstijas“.
D. Trumpas pagrasino įvesti 25 proc. muitus iš ES importuojamoms prekėms, išaugus trinčiai tarp Vašingtono ir jo sąjungininkių Europoje.
„Būkime sąžiningi, Europos Sąjunga buvo sukurta tam, kad apsuktų Jungtines Valstijas“, – trečiadienį žurnalistams Vašingotone sakė D. Trumpas.
„Toks ir yra jos tikslas, ir jie gerai jį įgyvendino“, – pridūrė jis.
Tačiau D. Tuskas, buvęs Europos Vadovų Tarybos (EVT) vadovas, paneigė D. Trumpo žodžius.
„ES buvo sukurta ne tam, kad ką nors apsuktų. Priešingai. Ji buvo sukurta siekiant palaikyti taiką, kurti pagarbą tarp mūsų šalių, kurti laisvą ir sąžiningą prekybą ir stiprinti mūsų transatlantinę draugystę. Tai taip paprasta“, – sakė D. Tuskas socialiniame tinkle „X“.
Šiuo metu ES rotacijos tvarka pirmininkauja Lenkija.
Anksčiau šį mėnesį D. Tuskas sakė, kad reikia padaryti viską, kad būtų išvengta „visiškai nereikalingo ir kvailo“ prekybos karo.
Europos Komisija (EK), pagrindinė bloko vykdomoji institucija, kurią sudaro 27 nariai iš visų ES šalių, įspėjo, kad „griežtai ir nedelsiant reaguos“, jei D. Trumpas įves naujus muitus.
G. Nausėda sveikina Ukrainos iškasenų susitarimą su JAV: tai yra teisingas kelias
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sveikina Jungtinių Valstijų ir Ukrainos susitarimą dėl pastarosios naudingųjų iškasenų, tačiau pažymi, kad jis turi būti lygiavertis.
„Aš sveikinu Ukrainos pusę, (...) nes pats iš arti mačiau Kyjive, koks vyksta intensyvus darbas politinis, teisinis, jiems pavyko pagerinti susitarimo tekstą“, – Vilniaus knygų mugėje žurnalistams ketvirtadienį sakė šalies vadovas.
„O pats faktas, kad Amerika bus suinteresuota naudingosiomis iškasenomis Ukrainoje, tai yra labai geras atgrasymo faktorius, nes Amerika bus suinteresuota taip pat ir savo buvimu ar tam tikru Ukrainos saugumu, arba jo garantijomis“, – pridūrė G. Nausėda.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis artimiausiu metu lankysis Vašingtone. Čia jis turėtų pasirašyti susitarimą su JAV dėl naudingųjų iškasenų sandorio sąlygų.
JAV ir Ukrainos susitarimas: „The Economist“ šaltiniai skelbia, su kokia sąlyga Zelenskis pasirašys dokumentą
Ukraina po skausmingų derybų turėtų patvirtinti susitarimą su JAV dėl Ukrainos iškasenų. Skelbiama, kad dokumentą Donaldas Trumpas ir Volodymyras Zelenskis pasirašys vasario 28 d. Vašingtone.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Apklausa: tik kas trečias lenkas mano, kad Trumpo veiksmai dėl karo Ukrainoje užbaigimo stiprina jų saugumo jausmą
Tik kas trečias lenkas mano, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo veiksmai, kuriais siekiama užbaigti karą Ukrainoje, stiprina jų saugumo jausmą.
Tokią išvadą leidžia daryti apklausos, kurią leidinio „Rzeczpospolita“ užsakymu surengė sociologijos institutas IBRiS, rezultatai.
Anot dienraščio, didžiąją Baltųjų rūmų šeimininko gerbėjų Lenkijoje dalį sudaro opozicijos šalininkai ir televizijos kanalo „Republika“ žiūrovai.
O tarp Lenkijos piliečių, kuriems kelia nerimą Amerikos administracijos veiksmai, dominuoja valdžios šalininkai, mažų miestelių gyventojai ir aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės.
Jie dažniausiai informaciją gauna iš televizijos kanalų TVN 24 ir TVP Info.
„Šiandien girdime tam tikra Amerikos politikų pareiškimų kakofoniją. Dėl to galime jaustis bent jau nejaukiai“, – pareiškė atsargos generolas Mirosławas Różańskis, kurį cituoja „Rzeczpospolita“.
Kremlius: Maskvos aneksuotų Ukrainos teritorijų statusas nesvarstytinas
Ketvirtadienį Kremlius atmetė bet kokias derybas dėl penkių Ukrainos regionų, kuriuos Maskva teigia aneksavusi, nors nė vieno iš keturių jų viso nekontroliuoja, statuso.
„Rusijos Federacijos subjektais tapusios teritorijos, įrašytos į mūsų šalies Konstituciją, yra neatsiejama mūsų šalies dalis. Tai neginčijama ir nediskutuotina“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Jis taip pat pareiškė, kad nutrūkusių ryšių su Jungtinėmis Valstijomis atkūrimas yra procesas ir nė viena šalis nesitiki greitų ar lengvų sprendimų.
„Niekas nesitiki, kad sprendimai bus lengvi ir greiti. Tačiau turėdami abiejų šalių politinę valią ir esant norui klausytis ir išgirsti viena kitą, mes galėsime vykdyti šį darbo procesą“, – žurnalistams sakė D. Peskovas.
Rubio: NATO niekas nekelia grėsmes, išskyrus tas Aljanso šalis, kurios neinvestuoja į gynybą
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio nemano, kad NATO gresia pavojus, tačiau, pasak jo, grėsmę Aljansui kelia tie sąjungininkai, kurie skiria gynybai per mažai lėšų.
M. Rubio tai pareiškė interviu televizijos kanalui „Fox News“, praneša portalas „eurointegration“.
Pasak JAV valstybės sekretoriaus, NATO niekas nekelia grėsmės.
„Vienintelis dalykas, kuris kelia grėsmę NATO, – tai, kad yra NATO narių, kurie beveik neturi armijų arba kurių armijos nelabai pasirengusios kovai, nes joms 40 metų nebuvo skiriama lėšų. Mes esame NATO“, – sakė M. Rubio.
Anot JAV valstybės sekretoriaus, jis turi omenyje turtingas šalis, pirmiausia – Vakarų Europoje.
„Jie turi daug pinigų. Jie turėtų juos investuoti į savo nacionalinį saugumą, bet jie to nedaro. Yra šalių, kurios išleidžia 1,5 proc., 1 proc. savo ekonomikos, ir mes tiesiog negalime toliau to subsidijuoti. Tai nesąžininga ir netvaru“, – pabrėžė M. Rubio.
„Yra šalių – Lenkija, Čekija, kurios tai padarė, bet kai kurios – ne. Ir tai turtingos šalys – Vokietija, Prancūzija“, – pridūrė jis.
Antradienį Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris pranešė apie didžiausią šalies gynybos išlaidų didinimą nuo šaltojo karo laikų ir planus iki 2027 metų pasiekti 2,5 proc. BVP.
JAV griebiasi veiksmų dėl Rusijos ir Kinijos draugystės: Rubio įvardijo, ko siekiama
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio išdėstė JAV strategiją dėl Rusijos ir Kinijos ryšių, rašo „Bloomberg“. Anot jo, Vašingtonas nori susilpninti Kinijos ir Rusijos ryšius, tačiau neįžiebti nesantaikos tarp valstybių.
„Nežinau, ar mums kada nors pavyks visiškai juos atplėšti nuo santykių su kinais“, – cituojamas jis.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Budanovas įvardijo, iki kada Rusija nori baigti karą, bet perspėja: paliaubos ir taika – skirtingi dalykai
Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas interviu „Ukrinform“ aptarė karo naujienas ir pakomentavo galimą paliaubų susitarimą tarp Ukrainos ir Rusijos.
Anot jo, Rusija nėra pasiryžusi keisti savo elgesio ir toliau ketina spausti Ukrainą.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Zelenskis kviečiamas į specialų ES susitikimą dėl Ukrainos
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo pakviestas į kovo 6 dieną vyksiantį specialų Europos Sąjungos (ES) susitikimą dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir Europos saugumo, ketvirtadienį sakė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa.
Jis nurodė, kad atsirado „naujas postūmis, kuris turėtų nuvesti prie visapusiškos, teisingos ir ilgalaikės taikos“ Ukrainoje, ir sakė, kad planuojamame susitikime bus aptartos galimos Europos saugumo garantijos bet kokiam būsimam taikos susitarimui.
Stambule – naujas Rusijos ir JAV derybų raundas
Ketvirtadienį į Stambulą atvyko Rusijos ir JAV delegacijos, prasidėjo naujas derybų raundas, praneša „Kanal 24“.
Ankstesnės Rusijos ir JAV derybos vyko Saudo Arabijoje.
Anot rusų žiniasklaidos, derybos vyksta JAV generalinio konsulo rezidencijoje.
Pirmasis JAV ir Rusijos delegacijų susitikimas vyko vasario 18 d. Saudo Arabijos sostinėje Rijade. Pokalbis truko 4,5 valandos, ir šalys susitarė atnaujinti ambasadų Maskvoje ir Vašingtone veiklą ir sudaryti grupę deryboms dėl karo Ukrainoje nutraukimo.
Rusai praėjusią parą smogė Zaporižios sričiai 593 smūgius
Praėjusią parą okupantai smogė 593 smūgius 14-kai Zaporižios srities gyvenviečių.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Anot jo, priešas raketa smogė Šyrokei. 16 aviacijos smūgių buvo smogta Huliaipolei ir Maly Ščerbakams. 344 įvairių modifikacijų dronai atakavo Bilenkę, Kamianskę, Primorskę, Huliaipolę, Preobraženką, Ščerbakus, Novodanylivką, Mala Tokmačką, Čarivnę ir Novodarivką. Iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų 14 kartų buvo apšaudytos Stepnohirsko, Piatichatkų, Kamianskės, Huliaipolės, Novodanylivkos, Čarivnės ir Novodarivkos gyvenvietės. 218 artilerijos smūgių smogta Kamianskės, Huliapolės, Ščerbakų, Novodanylivkos, Mala Tokmačkos, Čarivnės ir Novodarivkos teritorijai.
Gauti 22 pranešimai apie nukentėjusius butus, privačius namus ir automobilius.
„Ukrinform“ primena, kad trečiadienį Rusijos kariškiai smogė aviacijos smūgį pafrontės gyvenvietei Huliaipolei. Buvo pranešta, kad po griuvėsiais gali būti žmonių.
„Forbes“: Ukraina panaikino vieną svarbiausių rusų pranašumų fronte
Prieš metus Rusijos oro pajėgų naikintuvai bombonešiai kasdien paleisdavo po šimtą sklandančių bombų visoje fronto linijoje. Dabar Ukraina slopina rusiškas sparnuotąsias bombas ir taip panaikina vieną iš pagrindinių Rusijos pranašumų mūšio lauke, rašo „Forbes“.
Iš palydovų valdomos KAB arba UMPK bombos gali nuskristi 25 km ir toliau. Jos kurį laiką buvo „stebuklingas rusų ginklas“, o ukrainiečiai praktiškai neturėjo kuo į jį atsakyti.
„Rusijos pajėgos įsitvirtino patogioje rutinoje. Sklandžiosios bombos lijo ant ukrainiečių gynybos. Dulkėms nuslūgus, rusų pėstininkai puolė sumuštus ir traumuotus išgyvenusius ukrainiečius. Taktika „pirma bombarduoti, po to pulti“ padėjo rusams užimti Avdijivkos miestą tvirtovę Rytų Ukrainoje ir paskui 25 km pasistūmėti ta pačia kryptimi link kito miesto tvirtovės – Pokrovsko“, – rašo leidinys.
Vis dėlto pamažu kažkas pasikeitė. Rusijos pajėgos įstrigo prie Pokrovsko, nors bombos vis dar skrenda. Anot „Fighterbomber“, atsirado vienas kabliukas – ukrainiečiai pradėjo vykdyti radijo trikdžius.
Sklandančios bombos praranda ryšį ir nebegali koreguoti savo kurso, todėl dažnai nuo jo nukrypsta. Manoma, kad visus didžiausius ir svarbiausius objektus ukrainiečiai saugo tokiu būdu.
Dabar rusams reikia nuo aštuonių iki 16 tokių bombų, kad pataikytų į taikinį. Nors tokios bombos palyginus nėra labai brangios, daug kainuoja reaktyviniai lėktuvai, kurie jas mėto. Rusams kartais tenka pasverti riziką, kad verta paleisti lėktuvus, kad jie galbūt pataikytų į taikinius.
Dėl ukrainiečių vykdomo ryšio trikdymo taip pat dažnai sutrinka ir dronų paleidimas.
Pokrovske dar yra 6 600 civilių
Šiuo metu Donecko srities Pokrovsko mieste dar yra 6 600 civilių. Rusijos kariuomenė apšaudo visus kelius, vedančius į jį.
Tai per televiziją pareiškė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Padėtis Pokrovske dabar labai sunki. Mieste liko 6 600 žmonių. Priešas kiekvieną dieną jį apšaudo. Priešas taip pat atakuoja FPV dronais evakuacijos maršrutus... Pristatyti humanitarinę pagalbą nepaprastai sunku. Priešas apšaudo visus kelius, vedančius į miestą“, – sakė regiono vadovas.
Kartu jis pažymėjo, kad evakuacija tęsiama. Pavyzdžiui, trečiadienį iš Pokrovsko išvyko 40 civilių.
Mieste vis dar yra daug gyventojų, tačiau prieš septynis mėnesius Pokrovske gyveno 46 tūkstančiai žmonių, priminė V. Filaškinas ir paragino žmones evakuotis.
Pietų Korėjos žvalgyba: Šiaurės Korėja atsiuntė daugiau karių padėti Rusijai
Šiaurės Korėja nusiuntė daugiau karių į Rusiją ir dalis jų buvo dislokuoti fronto linijoje Kursko srityje, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP nurodė Pietų Korėjos žvalgybos agentūra.
„Šiaurės Korėjos kariškiai po maždaug mėnesio pertraukos vėl buvo dislokuoti fronto linijose Kursko (srityje); (...) atrodo, kad būta tam tikro papildomo karių dislokavimo“, – sakė vienas pareigūnas iš Pietų Korėjos Nacionalinės žvalgybos agentūros.
„Tikslus (dislokavimo) mastas dar vertinamas“, – pridūrė jis.
Po rusų atakos – didelis gaisras Kyjive
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį rusai atakavo Kyjivo regioną dronais, rašo „Kanal 24“. Pramonės objekte kilo didelis gaisras.
Anot Ukrainos Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos, Kyjivo regione griaudėjo sprogimai.
Gaisras kilo dėl nukritusių dronų nuolaužų.
Gaisras jau užgesintas. Iš viso įvykio vietoje dirbo 81 gelbėtojas ir 24 technikos vienetai.
Aukų pavyko išvengti.
Trumpas: Ukraina gali pamiršti apie NATO
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pasakė, kad Ukraina „gali pamiršti apie“ prisijungimą prie NATO.
D. Trumpas tai pareiškė per kabineto posėdį atsakinėdamas į žurnalisto klausimą apie Rusijos agresiją ir Ukrainos galimybes įstoti į karinį Vakarų aljansą.
Ginčas dėl stojimo į NATO „turbūt ir buvo ta priežastis, dėl kurios viskas prasidėjo“, – pasakė D. Trumpas, omenyje greičiausiai turėdamas karą Ukrainoje.
Ukraina, kuri su Vakarų pagalba jau trejus metus ginasi nuo plataus masto Rusijos invazijos, nuo seno siekia tapti karinio aljanso nare.
Rusija ne kartą teigė, kad NATO kelia grėsmę jos saugumui, savo invaziją kaimyninėje šalyje pateisindama tuo, kad tokiu būdu siekė neleisti Ukrainai įstoti į aljansą.
Posėdyje taip pat dalyvavęs JAV viceprezidentas J. D. Vance‘s pasakė, kad D. Trumpas yra „pirma laiko kaltinamas“ dėl to, kad kaskart dėdamas diplomatines pastangas ketina daryti nuolaidų Rusijai.
„Jis niekam jokių nuolaidų nepadarė“, – pasakė J. D. Vance‘as.
Prieš dvi savaites Briuselyje vykusiame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas pareiškė, kad D. Trumpo administracija nemano, jog Ukrainos narystė NATO nėra tikėtina derybų dėl karo užbaigimo baigtis.
Tuo tarpu pernai aljansas patikino Ukrainą, kad ji narystės link žengia „negrįžtamu keliu“ – taip teigiama pasibaigus liepą Vašingtone vykusiam NATO viršūnių susitikimui priimtame dokumente.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tai ko gero šlykščiausiai atrodantis (panašus į gargoilą) URM pasaulyje. Jau kai pamatau jo snukį, šalia pasidedu kibirą nes iškart noriu vemti. Bet ne tik jo išvaizda, bet ir charakteris šlykštus.
Jis mėgsta kalbėti apie tarptautines teises, bet kai kalba eina apie Budapešto memorandumą, ar Ukrainos teritorinį vientisumą, tyli arklišką subinę suraukęs.
Jo žargonas ne kaip politiko ministro, o kaip gopniko:ne kartą išgirstas patylomis sakantis ''debyly'' arba ''nahuy''-reikia praplauti jo neplautą gerklę su soda.
Tai dar vienas kacapas, kurio liežuvis giliai įkištas Pucino plaukuotoje rudėje.
Slava Ukraini, smert kacapam!
Starmeris susitikime su Trumpu: „Istorija turi būti taikdario, o ne užpuoliko pusėje“
Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris ketvirtadienį, susitikęs su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kuris užmezgė diplomatinį kontaktą su Rusija, perspėjo, kad susitarimas dėl Ukrainos negali būti naudingas agresoriui.
„Turime laimėti taiką, ir tai turime padaryti dabar, nes tai negali būti taika, kuria apdovanojamas agresorius arba kuria skatinami tokie režimai kaip Iranas“, – sakė K. Starmeris bendroje spaudos konferencijoje.
„Istorija turi būti taikdario, o ne užpuoliko pusėje“, – sakė K. Starmeris po susitikimo su D. Trumpu Baltuosiuose rūmuose, kurio metu lyderiai aptarė trejus metus trunkantį plataus masto karą Ukrainoje.