Stambule ketvirtadienį susitiko Rusijos ir JAV diplomatai, kad aptartų savo ambasadų veiklos normalizavimą.
Prancūzija taip pat nori Ukrainoje esančių naudingųjų iškasenų
Prancūzija kalbasi su Ukraina dėl jos naudingųjų iškasenų savo gynybos pramonei. Atitinkami pokalbiai vyksta nuo spalio, stočiai „France Info“ sakė gynybos ministras Sébastienas Lecornu.
„Mūsų gynybos pramonei reikės kai kurių labai svarbių žaliavų savo ginklų sistemoms – ir ne ateinančiais metais, o ateinančius 30 ar 40 metų“, – klabėjo ministras.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, anot S. Lecornu, pateikė virtinę pasiūlymų ne tik Jungtinėms Valstijoms, bet ir Prancūzijai. Per vizitą Paryžiuje V. Zelenskis esą žaliavų klausimą pristatė kaip savo strateginių planų dalį.
JAV prezidento Donaldo Trumpo duomenimis, V. Zelenskis penktadienį Vašingtone pasirašys susitarimą su JAV dėl retųjų mineralų.
Dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą Europos Sąjunga (ES) 2021 m. vasarą sudarė strateginę partnerystę dėl svarbių žaliavų. Tačiau ji neapima jokių įsipareigojimų Ukrainai ar privilegijų ES.
„Politico“: savo talentu besigiriantis Trumpas gali stipriai suklysti
JAV prezidentas Donaldas Trumpas didžiuojasi savo derybų įgūdžiais, tačiau gali sudaryti su Ukraina ne tokį susitarimą, kurio tikėjosi, rašo „Politico“.
D. Trumpas galiausiai gali gauti mažiau, nei tikėjosi. Ukrainos naudingųjų iškasenų kiekio ir kokybės vertinimai yra matuojami labai senais tyrimais, todėl neaišku, ar perspektyvu iškasinėti mineralus Ukrainoje ir kiek tai kainuotų.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Zelenskio lėktuvas pakilo iš Lenkijos: juda JAV kryptimi
Ukrainos prezidento lėktuvas prieš valandą išskrido iš Lenkijos, skelbiama UNIAN. Jis keliauja per Europą link JAV, pareiškė Ukrainos deputatas J. Železniakas.
Anksčiau D. Trumpas sakė, kad Ukrainos vadovas V. Zelenskis atvyks į JAV pasirašyti susitarimo dėl Ukrainos iškastinio kuro panaudos.
Remiantis viešais duomenimis, prezidento lėktuvas iš Žešuvo (Lenkija) išskrido apie 10 val.
Lėktuvas dabar skrenda į Šanoną Airijoje, kur Ukrainos vadovas susitiks su ministru pirmininku Michaeliu Martinu. Pastarasis dėl susitikimo su V. Zelenskiu atšaukė savo vizitą į Belfastą, pranešė britų žiniasklaida.
Anksčiau Airija pareiškė, kad ji ir toliau sieks pasaulinės paramos visapusiškai, teisingai ir ilgalaikei taikai Ukrainos sąlygomis.
Chersone iš rusų drono numestas sprogmuo sužeidė civilį
Okupantai rusai Chersone iš drono atakavo 33 metų civilį.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinė administracija.
„Apie 10.30 val. Rusijos kariškiai Chersone iš drono atakavo vyrą“, – sakoma pranešime.
33 metų Chersono gyventojas buvo nuvežtas į ligoninę. Jis patyrė sprogimo sukeltą traumą, veido, krūtinės, rankų ir kojų skeveldrinius sužeidimus. Šiuo metu medikai jį apžiūri ir teikia pagalbą. Nukentėjusiojo būklė – vidutinio sunkumo.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotiniui Dmytro Lubinecui Chersone buvo pateikta išsami informacija, kaip rusai bepiločiais orlaiviais medžioja civilius – rusai moko savo operatorius iš dronų mėtyti sprogmenis ant vietos gyventojų.
Tuskas JAV prezidentui: ES nebuvo sukurta tam, kad apsuktų Jungtines Valstijas
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo priekaištą, kad Europos Sąjunga (ES) esą „buvo sukurta tam, kad apsuktų Jungtines Valstijas“.
D. Trumpas pagrasino įvesti 25 proc. muitus iš ES importuojamoms prekėms, išaugus trinčiai tarp Vašingtono ir jo sąjungininkių Europoje.
„Būkime sąžiningi, Europos Sąjunga buvo sukurta tam, kad apsuktų Jungtines Valstijas“, – trečiadienį žurnalistams Vašingotone sakė D. Trumpas.
„Toks ir yra jos tikslas, ir jie gerai jį įgyvendino“, – pridūrė jis.
Tačiau D. Tuskas, buvęs Europos Vadovų Tarybos (EVT) vadovas, paneigė D. Trumpo žodžius.
„ES buvo sukurta ne tam, kad ką nors apsuktų. Priešingai. Ji buvo sukurta siekiant palaikyti taiką, kurti pagarbą tarp mūsų šalių, kurti laisvą ir sąžiningą prekybą ir stiprinti mūsų transatlantinę draugystę. Tai taip paprasta“, – sakė D. Tuskas socialiniame tinkle „X“.
Šiuo metu ES rotacijos tvarka pirmininkauja Lenkija.
Anksčiau šį mėnesį D. Tuskas sakė, kad reikia padaryti viską, kad būtų išvengta „visiškai nereikalingo ir kvailo“ prekybos karo.
Europos Komisija (EK), pagrindinė bloko vykdomoji institucija, kurią sudaro 27 nariai iš visų ES šalių, įspėjo, kad „griežtai ir nedelsiant reaguos“, jei D. Trumpas įves naujus muitus.
G. Nausėda sveikina Ukrainos iškasenų susitarimą su JAV: tai yra teisingas kelias
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sveikina Jungtinių Valstijų ir Ukrainos susitarimą dėl pastarosios naudingųjų iškasenų, tačiau pažymi, kad jis turi būti lygiavertis.
„Aš sveikinu Ukrainos pusę, (...) nes pats iš arti mačiau Kyjive, koks vyksta intensyvus darbas politinis, teisinis, jiems pavyko pagerinti susitarimo tekstą“, – Vilniaus knygų mugėje žurnalistams ketvirtadienį sakė šalies vadovas.
„O pats faktas, kad Amerika bus suinteresuota naudingosiomis iškasenomis Ukrainoje, tai yra labai geras atgrasymo faktorius, nes Amerika bus suinteresuota taip pat ir savo buvimu ar tam tikru Ukrainos saugumu, arba jo garantijomis“, – pridūrė G. Nausėda.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis artimiausiu metu lankysis Vašingtone. Čia jis turėtų pasirašyti susitarimą su JAV dėl naudingųjų iškasenų sandorio sąlygų.
JAV ir Ukrainos susitarimas: „The Economist“ šaltiniai skelbia, su kokia sąlyga Zelenskis pasirašys dokumentą
Ukraina po skausmingų derybų turėtų patvirtinti susitarimą su JAV dėl Ukrainos iškasenų. Skelbiama, kad dokumentą Donaldas Trumpas ir Volodymyras Zelenskis pasirašys vasario 28 d. Vašingtone.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Apklausa: tik kas trečias lenkas mano, kad Trumpo veiksmai dėl karo Ukrainoje užbaigimo stiprina jų saugumo jausmą
Tik kas trečias lenkas mano, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo veiksmai, kuriais siekiama užbaigti karą Ukrainoje, stiprina jų saugumo jausmą.
Tokią išvadą leidžia daryti apklausos, kurią leidinio „Rzeczpospolita“ užsakymu surengė sociologijos institutas IBRiS, rezultatai.
Anot dienraščio, didžiąją Baltųjų rūmų šeimininko gerbėjų Lenkijoje dalį sudaro opozicijos šalininkai ir televizijos kanalo „Republika“ žiūrovai.
O tarp Lenkijos piliečių, kuriems kelia nerimą Amerikos administracijos veiksmai, dominuoja valdžios šalininkai, mažų miestelių gyventojai ir aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės.
Jie dažniausiai informaciją gauna iš televizijos kanalų TVN 24 ir TVP Info.
„Šiandien girdime tam tikra Amerikos politikų pareiškimų kakofoniją. Dėl to galime jaustis bent jau nejaukiai“, – pareiškė atsargos generolas Mirosławas Różańskis, kurį cituoja „Rzeczpospolita“.
Kremlius: Maskvos aneksuotų Ukrainos teritorijų statusas nesvarstytinas
Ketvirtadienį Kremlius atmetė bet kokias derybas dėl penkių Ukrainos regionų, kuriuos Maskva teigia aneksavusi, nors nė vieno iš keturių jų viso nekontroliuoja, statuso.
„Rusijos Federacijos subjektais tapusios teritorijos, įrašytos į mūsų šalies Konstituciją, yra neatsiejama mūsų šalies dalis. Tai neginčijama ir nediskutuotina“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Jis taip pat pareiškė, kad nutrūkusių ryšių su Jungtinėmis Valstijomis atkūrimas yra procesas ir nė viena šalis nesitiki greitų ar lengvų sprendimų.
„Niekas nesitiki, kad sprendimai bus lengvi ir greiti. Tačiau turėdami abiejų šalių politinę valią ir esant norui klausytis ir išgirsti viena kitą, mes galėsime vykdyti šį darbo procesą“, – žurnalistams sakė D. Peskovas.
Rubio: NATO niekas nekelia grėsmes, išskyrus tas Aljanso šalis, kurios neinvestuoja į gynybą
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio nemano, kad NATO gresia pavojus, tačiau, pasak jo, grėsmę Aljansui kelia tie sąjungininkai, kurie skiria gynybai per mažai lėšų.
M. Rubio tai pareiškė interviu televizijos kanalui „Fox News“, praneša portalas „eurointegration“.
Pasak JAV valstybės sekretoriaus, NATO niekas nekelia grėsmės.
„Vienintelis dalykas, kuris kelia grėsmę NATO, – tai, kad yra NATO narių, kurie beveik neturi armijų arba kurių armijos nelabai pasirengusios kovai, nes joms 40 metų nebuvo skiriama lėšų. Mes esame NATO“, – sakė M. Rubio.
Anot JAV valstybės sekretoriaus, jis turi omenyje turtingas šalis, pirmiausia – Vakarų Europoje.
„Jie turi daug pinigų. Jie turėtų juos investuoti į savo nacionalinį saugumą, bet jie to nedaro. Yra šalių, kurios išleidžia 1,5 proc., 1 proc. savo ekonomikos, ir mes tiesiog negalime toliau to subsidijuoti. Tai nesąžininga ir netvaru“, – pabrėžė M. Rubio.
„Yra šalių – Lenkija, Čekija, kurios tai padarė, bet kai kurios – ne. Ir tai turtingos šalys – Vokietija, Prancūzija“, – pridūrė jis.
Antradienį Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris pranešė apie didžiausią šalies gynybos išlaidų didinimą nuo šaltojo karo laikų ir planus iki 2027 metų pasiekti 2,5 proc. BVP.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio išdėstė JAV strategiją dėl Rusijos ir Kinijos ryšių, rašo „Bloomberg“. Anot jo, Vašingtonas nori susilpninti Kinijos ir Rusijos ryšius, tačiau neįžiebti nesantaikos tarp valstybių.
„Nežinau, ar mums kada nors pavyks visiškai juos atplėšti nuo santykių su kinais“, – cituojamas jis.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Budanovas įvardijo, iki kada Rusija nori baigti karą, bet perspėja: paliaubos ir taika – skirtingi dalykai
Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas interviu „Ukrinform“ aptarė karo naujienas ir pakomentavo galimą paliaubų susitarimą tarp Ukrainos ir Rusijos.
Anot jo, Rusija nėra pasiryžusi keisti savo elgesio ir toliau ketina spausti Ukrainą.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Zelenskis kviečiamas į specialų ES susitikimą dėl Ukrainos
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo pakviestas į kovo 6 dieną vyksiantį specialų Europos Sąjungos (ES) susitikimą dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir Europos saugumo, ketvirtadienį sakė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa.
Jis nurodė, kad atsirado „naujas postūmis, kuris turėtų nuvesti prie visapusiškos, teisingos ir ilgalaikės taikos“ Ukrainoje, ir sakė, kad planuojamame susitikime bus aptartos galimos Europos saugumo garantijos bet kokiam būsimam taikos susitarimui.
Stambule – naujas Rusijos ir JAV derybų raundas
Ketvirtadienį į Stambulą atvyko Rusijos ir JAV delegacijos, prasidėjo naujas derybų raundas, praneša „Kanal 24“.
Ankstesnės Rusijos ir JAV derybos vyko Saudo Arabijoje.
Anot rusų žiniasklaidos, derybos vyksta JAV generalinio konsulo rezidencijoje.
Pirmasis JAV ir Rusijos delegacijų susitikimas vyko vasario 18 d. Saudo Arabijos sostinėje Rijade. Pokalbis truko 4,5 valandos, ir šalys susitarė atnaujinti ambasadų Maskvoje ir Vašingtone veiklą ir sudaryti grupę deryboms dėl karo Ukrainoje nutraukimo.
Rusai praėjusią parą smogė Zaporižios sričiai 593 smūgius
Praėjusią parą okupantai smogė 593 smūgius 14-kai Zaporižios srities gyvenviečių.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Anot jo, priešas raketa smogė Šyrokei. 16 aviacijos smūgių buvo smogta Huliaipolei ir Maly Ščerbakams. 344 įvairių modifikacijų dronai atakavo Bilenkę, Kamianskę, Primorskę, Huliaipolę, Preobraženką, Ščerbakus, Novodanylivką, Mala Tokmačką, Čarivnę ir Novodarivką. Iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų 14 kartų buvo apšaudytos Stepnohirsko, Piatichatkų, Kamianskės, Huliaipolės, Novodanylivkos, Čarivnės ir Novodarivkos gyvenvietės. 218 artilerijos smūgių smogta Kamianskės, Huliapolės, Ščerbakų, Novodanylivkos, Mala Tokmačkos, Čarivnės ir Novodarivkos teritorijai.
Gauti 22 pranešimai apie nukentėjusius butus, privačius namus ir automobilius.
„Ukrinform“ primena, kad trečiadienį Rusijos kariškiai smogė aviacijos smūgį pafrontės gyvenvietei Huliaipolei. Buvo pranešta, kad po griuvėsiais gali būti žmonių.
„Forbes“: Ukraina panaikino vieną svarbiausių rusų pranašumų fronte
Prieš metus Rusijos oro pajėgų naikintuvai bombonešiai kasdien paleisdavo po šimtą sklandančių bombų visoje fronto linijoje. Dabar Ukraina slopina rusiškas sparnuotąsias bombas ir taip panaikina vieną iš pagrindinių Rusijos pranašumų mūšio lauke, rašo „Forbes“.
Iš palydovų valdomos KAB arba UMPK bombos gali nuskristi 25 km ir toliau. Jos kurį laiką buvo „stebuklingas rusų ginklas“, o ukrainiečiai praktiškai neturėjo kuo į jį atsakyti.
„Rusijos pajėgos įsitvirtino patogioje rutinoje. Sklandžiosios bombos lijo ant ukrainiečių gynybos. Dulkėms nuslūgus, rusų pėstininkai puolė sumuštus ir traumuotus išgyvenusius ukrainiečius. Taktika „pirma bombarduoti, po to pulti“ padėjo rusams užimti Avdijivkos miestą tvirtovę Rytų Ukrainoje ir paskui 25 km pasistūmėti ta pačia kryptimi link kito miesto tvirtovės – Pokrovsko“, – rašo leidinys.
Vis dėlto pamažu kažkas pasikeitė. Rusijos pajėgos įstrigo prie Pokrovsko, nors bombos vis dar skrenda. Anot „Fighterbomber“, atsirado vienas kabliukas – ukrainiečiai pradėjo vykdyti radijo trikdžius.
Sklandančios bombos praranda ryšį ir nebegali koreguoti savo kurso, todėl dažnai nuo jo nukrypsta. Manoma, kad visus didžiausius ir svarbiausius objektus ukrainiečiai saugo tokiu būdu.
Dabar rusams reikia nuo aštuonių iki 16 tokių bombų, kad pataikytų į taikinį. Nors tokios bombos palyginus nėra labai brangios, daug kainuoja reaktyviniai lėktuvai, kurie jas mėto. Rusams kartais tenka pasverti riziką, kad verta paleisti lėktuvus, kad jie galbūt pataikytų į taikinius.
Dėl ukrainiečių vykdomo ryšio trikdymo taip pat dažnai sutrinka ir dronų paleidimas.
Pokrovske dar yra 6 600 civilių
Šiuo metu Donecko srities Pokrovsko mieste dar yra 6 600 civilių. Rusijos kariuomenė apšaudo visus kelius, vedančius į jį.
Tai per televiziją pareiškė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Padėtis Pokrovske dabar labai sunki. Mieste liko 6 600 žmonių. Priešas kiekvieną dieną jį apšaudo. Priešas taip pat atakuoja FPV dronais evakuacijos maršrutus... Pristatyti humanitarinę pagalbą nepaprastai sunku. Priešas apšaudo visus kelius, vedančius į miestą“, – sakė regiono vadovas.
Kartu jis pažymėjo, kad evakuacija tęsiama. Pavyzdžiui, trečiadienį iš Pokrovsko išvyko 40 civilių.
Mieste vis dar yra daug gyventojų, tačiau prieš septynis mėnesius Pokrovske gyveno 46 tūkstančiai žmonių, priminė V. Filaškinas ir paragino žmones evakuotis.
Pietų Korėjos žvalgyba: Šiaurės Korėja atsiuntė daugiau karių padėti Rusijai
Šiaurės Korėja nusiuntė daugiau karių į Rusiją ir dalis jų buvo dislokuoti fronto linijoje Kursko srityje, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP nurodė Pietų Korėjos žvalgybos agentūra.
„Šiaurės Korėjos kariškiai po maždaug mėnesio pertraukos vėl buvo dislokuoti fronto linijose Kursko (srityje); (...) atrodo, kad būta tam tikro papildomo karių dislokavimo“, – sakė vienas pareigūnas iš Pietų Korėjos Nacionalinės žvalgybos agentūros.
„Tikslus (dislokavimo) mastas dar vertinamas“, – pridūrė jis.
Po rusų atakos – didelis gaisras Kyjive
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį rusai atakavo Kyjivo regioną dronais, rašo „Kanal 24“. Pramonės objekte kilo didelis gaisras.
Anot Ukrainos Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos, Kyjivo regione griaudėjo sprogimai.
Gaisras kilo dėl nukritusių dronų nuolaužų.
Gaisras jau užgesintas. Iš viso įvykio vietoje dirbo 81 gelbėtojas ir 24 technikos vienetai.
Aukų pavyko išvengti.
Trumpas: Ukraina gali pamiršti apie NATO
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pasakė, kad Ukraina „gali pamiršti apie“ prisijungimą prie NATO.
D. Trumpas tai pareiškė per kabineto posėdį atsakinėdamas į žurnalisto klausimą apie Rusijos agresiją ir Ukrainos galimybes įstoti į karinį Vakarų aljansą.
Ginčas dėl stojimo į NATO „turbūt ir buvo ta priežastis, dėl kurios viskas prasidėjo“, – pasakė D. Trumpas, omenyje greičiausiai turėdamas karą Ukrainoje.
Ukraina, kuri su Vakarų pagalba jau trejus metus ginasi nuo plataus masto Rusijos invazijos, nuo seno siekia tapti karinio aljanso nare.
Rusija ne kartą teigė, kad NATO kelia grėsmę jos saugumui, savo invaziją kaimyninėje šalyje pateisindama tuo, kad tokiu būdu siekė neleisti Ukrainai įstoti į aljansą.
Posėdyje taip pat dalyvavęs JAV viceprezidentas J. D. Vance‘s pasakė, kad D. Trumpas yra „pirma laiko kaltinamas“ dėl to, kad kaskart dėdamas diplomatines pastangas ketina daryti nuolaidų Rusijai.
„Jis niekam jokių nuolaidų nepadarė“, – pasakė J. D. Vance‘as.
Prieš dvi savaites Briuselyje vykusiame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas pareiškė, kad D. Trumpo administracija nemano, jog Ukrainos narystė NATO nėra tikėtina derybų dėl karo užbaigimo baigtis.
Tuo tarpu pernai aljansas patikino Ukrainą, kad ji narystės link žengia „negrįžtamu keliu“ – taip teigiama pasibaigus liepą Vašingtone vykusiam NATO viršūnių susitikimui priimtame dokumente.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tai ko gero šlykščiausiai atrodantis (panašus į gargoilą) URM pasaulyje. Jau kai pamatau jo snukį, šalia pasidedu kibirą nes iškart noriu vemti. Bet ne tik jo išvaizda, bet ir charakteris šlykštus.
Jis mėgsta kalbėti apie tarptautines teises, bet kai kalba eina apie Budapešto memorandumą, ar Ukrainos teritorinį vientisumą, tyli arklišką subinę suraukęs.
Jo žargonas ne kaip politiko ministro, o kaip gopniko:ne kartą išgirstas patylomis sakantis ''debyly'' arba ''nahuy''-reikia praplauti jo neplautą gerklę su soda.
Tai dar vienas kacapas, kurio liežuvis giliai įkištas Pucino plaukuotoje rudėje.
Slava Ukraini, smert kacapam!
JAV ir Rusijos derybos truko daugiau nei 6 valandas: rusų delegacija išvyko nieko nekomentavusi
Rusijos naujienų agentūra TASS skelbia, kad derybos Stambule tarp Rusijos ir JAV atstovų baigėsi. Rusijos diplomatai paliko derybų vietą, tačiau jokių komentarų apie derybų eigą nepateikė.
Stambule ketvirtadienį susitiko Rusijos ir JAV diplomatai, kad aptartų savo ambasadų veiklos normalizavimą.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad derybos Stambule įvyko po to, kai buvo pasiektas tarpusavio supratimas per JAV prezidento Donaldo Trumpo pokalbį su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir aukščiausių Rusijos ir JAV diplomatų bei kitų aukštų pareigūnų derybas Saudo Arabijoje.
Praėjusią savaitę Rijade įvykusios JAV ir Rusijos derybos žymėjo ypatingą D. Trumpo vadovaujamos šalies užsienio politikos pokytį ir aiškų nukrypimą nuo Vašingtono pastangų izoliuoti Rusiją dėl jos karo Ukrainoje.
Rijade Maskva ir Vašingtonas susitarė dėti pastangas, kad būtų nutrauktas karas Ukrainoje ir pagerėtų dvišaliai diplomatiniai ir ekonominiai ryšiai. Tai apima ir ambasadų, kurios pastaraisiais metais smarkiai nukentėjo dėl abipusio diplomatų išsiuntimo, biurų uždarymo ir kitų apribojimų, personalo atkūrimą.
Pareigūnas iš JAV ambasados Ankaroje patvirtino, kad ketvirtadienį Stambule vykusiose derybose spręsti klausimai, turintys įtakos atitinkamų diplomatinių atstovybių veiklai.
Rusijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininkė Valentina Matvijenko ketvirtadienį viešėdama Turkijoje sakė, kad JAV ir Rusijos derybos turėtų padėti atkurti „visavertį mūsų diplomatinių misijų darbą“.
„Esu tikra, kad susitarimai bus pasiekti ir mes grįšime prie civilizuoto bendravimo, kurį nutraukė ankstesnė administracija“, – Ankaroje teigė V. Matvijenko, cituota Rusijos naujienų agentūrų.
Prieš D. Trumpo antrąją kadenciją Maskvos ir Vašingtono ryšiai smuko iki žemiausio lygio nuo Šaltojo karo laikų po to, kai 2014-aisiais Rusija neteisėtai aneksavo Ukrainos Krymą, o 2022-aisiais įsiveržė į kaimyninę šalį.
Praėjusią savaitę vykusiose derybose nedalyvavo nė vienas Ukrainos pareigūnas. Kremlius tvirtino, kad susitikimo tikslas buvo atkurti santykius ir dialogą su Jungtinėmis Valstijomis, o tai, anot jo, atvertų kelią galimoms taikos deryboms.
Kalbėdamas su žurnalistais vizito Katare metu, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad ketvirtadienio derybose daugiausia dėmesio skiriama „sisteminėms problemoms, kurios susikaupė dėl neteisėtos ankstesnės (JAV) administracijos veiklos kuriant dirbtines kliūtis Rusijos ambasados darbui, į kurias mes, savaime suprantama, atsakėme ir taip pat sukūrėme nepatogias sąlygas Amerikos ambasados Maskvoje darbui“.
S. Lavrovas pridūrė, kad, atsižvelgiant į susitikimo rezultatus, „bus aišku, kaip greitai ir veiksmingai galime judėti į priekį“.