Svarbiausi įvykiai:
19:14 | Rusijos konsulatas atlaisvino pastatą Poznanėje
Rusijos konsulatas išsikraustė iš patalpų Poznanėje po Lenkijos valdžios sprendimo iš šalies išsiųsti Rusijos diplomatus ir uždaryti konsulatą.
Nuomos sutartis buvo nutraukta spalio 30 d., o lapkričio 28 d. pastatas buvo oficialiai perduotas Lenkijos valdžiai.
Turto ateitis tebėra neaiški, nors Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Pawelas Wronskis užsiminė, kad jis gali tapti naujais Ukrainos konsulato namais. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha jau išsakė susidomėjimą šia galimybe.
Sprendimas uždaryti Rusijos konsulatą Poznanėje buvo priimtas reaguojant į tai, ką Lenkijos vyriausybė apibūdino kaip Rusijos hibridinį karą prieš Vakarus. Lenkijos valdžia apkaltino Rusiją vykdant sabotažo veiksmus Lenkijoje ir kitose šalyse, jos sąjungininkėse.
18:46 | Zelenskis paskyrė naują sausumos pajėgų vadą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė naują Ukrainos ginkluotųjų sausumos pajėgų vadą, rašo „Kanal 24“.
Anot V. Zelenskio, toks sprendimas priimtas kartu su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininku.
18:09 | Švedija: dronas numetė dažų Rusijos ambasados teritorijoje
Penktadienio rytą nežinomas dronas praskrido virš Rusijos ambasados Stokholme ir numetė dažų diplomatinės atstovybės teritorijoje.
Tai pranešė Švedijos policija, kuria remiasi „Ukrinform“.
Policijos atstovai taip pat pažymėjo, kad „sulaikytųjų nėra, įtariamieji nenustatyti“.
Tyrėjai aiškinsis, ar šis incidentas kaip nors susijęs su ketvirtadienį surengtu vandalų išpuoliu prieš Švedijos ambasadą Maskvoje.
Anksčiau leidinys „Sweden Herald“ rašė, kad ketvirtadienį Rusijos sostinėje trys vyrai mėtė butelius ir išpurškė dujų balionėlį apsaugos patalpose prie Švedijos ambasados. Vėliau policija juos sulaikė.
Po šio incidento Švedijos užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard paragino Rusiją užtikrinti Švedijos diplomatinės atstovybės ir jos darbuotojų apsaugą.
Incidento su dronu Stokholme ji nekomentavo,
„Ukrinform“ primena, kad spalio mėnesį prie Izraelio ambasados Stokholme įvyko šaudynės.
17:28 | Kuleba tiesmukai: „Jei taip bus ir toliau, mes pralaimėsime karą“
Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pripažįsta, kad Ukrainos padėtis kare atrodo blogai. Apie tai jis kalbėjo interviu „Financial Times“.
„Ar mes šiandien turime priemonių ir įrankių, kad galėtume pakeisti įvykių eigą ir pakeisti įvykių trajektoriją? Ne, neturime. Ir jei taip bus ir toliau, mes pralaimėsime karą“, – tiesmukiškai į žurnalisto klausimą atsakė jis.
Vis dėlto toliau D. Kuleba šiek tiek sušvelnina toną.
„Tiesa, kad mūšio lauke viskas atrodo blogai. Bet pirmaisiais 2022 m. mėnesiais viskas atrodė dar blogiau. Tai, ko nekenčiu pokalbiuose su Europos ir Amerikos ekspertais – o „nekenčiu“ yra žodis, kurio paprastai nevartoju – kad visi klausia, ką Ukraina yra pasirengusi daryti, ką Ukraina yra pasirengusi priimti. O aš sakau: vaikinai, pirmiausia raskite atsakymą į klausimą, [ką] Putinas pasirengęs priimti. Nes būtent iš čia kyla karas“, – pastebi D. Kuleba.
„Jo tikslas aiškus. Jis turi vienaip ar kitaip išardyti Ukrainos valstybę... Jo logika tokia: kodėl turėčiau priimti dalį jos, jei galiausiai galiu pasiimti ją visą?“ – komentuoja jis.
D. Kuleba pabrėžė, kad Ukrainai yra itin svarbi Vakarų parama.
„Mums, ukrainiečiams, pasisekė, kad 2022 m. JAV prezidentu buvo Joe Bidenas, nes jei tai būtų buvęs kas nors kitas, mums būtų buvę daug blogiau. Joe Bideno širdyje yra vietos Ukrainai. Tačiau jo protą suformavo šaltojo karo logika... Su juo nekalbėsite apie Ukrainos narystę NATO. Nekalbėkite su juo apie atomines bombas. Nes tai yra dalykai, kurie jį erzina“, – sako D. Kuleba.
J. Bideno administracija, baimindamasi branduolinio karo pavojaus, neskubėjo Ukrainai suteikti ginklų.
16:39 | Scholzas atskleidė Zelenskiui savo pokalbio su Putinu detales
Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, rašo „Ukrainska Pravda“. Per pokalbį O. Scholzas V. Zelenskiui papasakojo apie savo pokalbį su Vladimiru Putinu.
16:21 | Budanovas paneigė gandus apie galimą atleidimą
Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas gandus apie galimą jo atleidimą iš pareigų pavadino „dar viena melagiena“.
Jis tai pareiškė komentaruose portalui „BBC-Ukraina“, praneša „Ukrinform“.
„Dar viena melagiena, jau toli gražu ne pirma“, – sakė pareigūnas.
Jis taip pat patikino, kad su prezidentu Volodymyru Zelenskiu palaiko normalius darbo santykius.
„Ukrinform“ primena, jog šią savaitę žiniasklaida, remdamasi šaltiniais, rašė, kad esą prezidentas planuoja keisti Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovą.
K. Budanovas Vyriausiajai žvalgybos valdybai vadovauja nuo 2020 metų rugpjūčio mėnesio.
14:41 | Ukrainoje nuo rusų minų jau žuvo 16 vaikų, dar 86 buvo sužeisti
Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios Ukrainoje nuo sprogių objektų žuvo 16 vaikų, dar 86 buvo sužeisti.
Tai penktadienį per spaudos konferenciją pranešė Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos atstovė Svitlana Vodolaha, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Nuo plataus masto invazijos pradžios iki šiandien minų sprogimai pražudė daugiau nei 318 žmonių, tarp jų – 16 vaikų. Daugiau kaip 765 žmonės buvo sužeisti, tarp jų – 86 vaikai“, – pareiškė ji.
Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos atstovė dar kartą paragino piliečius radus įtartiną daiktą prie jo nesiartinti ir jo neliesti, o skambinti numeriu 101.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, lapkričio 29 d. duomenimis, nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos specialistai neutralizavo 546 766 sprogius objektus ir 2 966 kg sprogmenų, įskaitant 3 731 aviacinę bombą, patikrino daugiau kaip 167 288 hektarų ploto teritoriją.
14:41 | Į Ukrainą grąžinti 502 žuvusių gynėjų palaikai
Į Ukrainą grąžinti 502 žuvusių Ukrainos gynėjų kūnai, „Telegram“ kanale pranešė karo belaisvių koordinavimo būstinė.
397 žuvusiųjų palaikai grąžinti iš Donecko, 24 - iš Luhansko ir 64 - iš Zaporižios sektoriaus. Dar 17 kūnų grąžinti iš Rusijos morgų.
Koordinavimo štabas nurodė, kad kūnai grąžinti bendradarbiaujant kelioms agentūroms. Ypač dėkojama Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui už itin svarbią pagalbą.
Teisėsaugos institucijos ir teismo medicinos ekspertai atliks tapatybės nustatymo procesą, kad žuvę gynėjai būtų greitai ir deramai pagerbti.
Lapkričio 8 d. Ukraina susigrąžino 563 žuvusių gynėjų kūnus, šios pastangos nuolat tęsiamos.
14:18 | JK žvalgybos vadovas: Rusija vykdo „stulbinamai beatodairišką“ sabotažo kampaniją Europoje
Jungtinės Karalystės žvalgybos vadovas penktadienį pasmerkė „stulbinamai beatodairišką Rusijos sabotažo kampaniją Europoje“.
Užsienio žvalgybos tarnybos MI6 direktorius Richardas Moore'as (Ričardas Muras), kaltindamas Rusiją sabotažu, teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesustos, jei Maskvai pavyks paversti Ukrainą vasaline valstybe, kariaujant su Kyjivu.
„Jei Putinui pavyks paversti Ukrainą vasaline valstybe, jis nesustos“, – sakė jis.
14:05 | Kurske – sėkminga ukrainiečių operacija: rusams kainavo didelius nuostolius
Ukrainos partizanai Kursko srityje likvidavo Rusijos karių dalinį, kuris atsakingas už bepiločius orlaivius.
Apie tai leidinį UNIAN informavo šaltinis Ukrainos žvalgyboje.
Šaltinis pridūrė, kad rusų įgula buvo pastebėta dronus kraunant į automobilį.
„Dėl sėkmingų veiksmų visureigis kartu su vertingu turtu buvo sudegintas“, – teigė šaltinis.
13:45 | Žiniasklaida: Rusija nuteisė karo Ukrainoje kritiką dar 3 metams kalėjimo
Rusija penktadienį skyrė Aleksejui Gorinovui, pirmajam asmeniui, nuteistam už pasisakymus prieš rusų karą Ukrainoje, dar trejus metus kalėjimo.
63 metų vyras jau atlieka septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri jam buvo paskirta 2022-aisiais.
Vladimire esančiame teisme, skyrusiame jam naują bausmę dėl kaltinimų „terorizmo pateisinimu“, su savimi jis turėjo užrašą „Gana žudyti, sustabdyk karą“ su nupieštu taikos ženklu, pranešė interneto svetainė „Mediazona“.
Maskvos tarybos narys A. Gorinovas 2022-ųjų liepą buvo nuteistas septynerius metus kalėti už pasiūlymą tylos minute pagerbti karo Ukrainoje aukas.
12:55 | Rusija skelbia užėmusi dar vieną kaimą Ukrainos Donbase
Rusija penktadienį pranešė, kad užėmė Rozdolnės kaimą pietinėje Ukrainos Donbaso regiono dalyje.
Rusijos gynybos ministerija pranešime nurodė, kad kariuomenė užėmė Rozdolnės kaimą ir dar vieną tame pačiame regione esantį kaimą, pranešime pavadintą Vorovskoje, kurio aptikti žemėlapyje naujienų agentūrai AFP atrasti nepavyko.
Per kone trejus metus trunkančią plataus masto Rusijos invaziją Ukraina lėtai, bet nuosekliai praranda teritorijų kontrolę rytiniame Donbase.
Donbasas yra rytinė teritorija, apimanti Donecką ir Luhanską, kuri šiuo metu yra daugiausia okupuota Rusijos pajėgų.
12:28 | Ukraina: Rusija naktį paleido daugiau nei šimtą dronų, per atakas sužeisti 8 žmonės
Ukraina penktadienį pranešė, kad Rusija per naktį paleido daugiau nei šimtą dronų.
Per naujausią iš virtinės išpuolių karo draskomoje šalyje buvo sužeisti mažiausiai aštuoni žmonės.
Išpuolių banga kilo kitą dieną po to, kai Rusija paleido apie 90 raketų į Ukrainą, o be elektros liko daugiau kaip milijonas žmonių.
Ukrainos karinės oro pajėgos savo pareiškime nurodė, kad Rusija paleido 132 dronus, iš kurių 88 buvo numušti ir 41 nukrito nepasiekęs taikinių.
Dronai buvo sunaikinti virš keliolikos sričių, įskaitant Odesos sritį Ukrainos pietuose.
„Per rusų drono ataką Odesoje buvo sužeisti septyni žmonės“, – pranešė Vidaus reikalų ministerija.
Apgadinta keliolika gyvenamųjų pastatų, pranešė ministerija, pasidalijusi degančių pastatų nuotraukomis.
Kyjive dronas nukrito ant poliklinikos ir sužalojo jos apsaugos darbuotoją, pranešė miesto pareigūnai.
Naujausi antskrydžiai surengti artinantis dar vienai sunkiai žiemai Ukrainoje, Rusijos pajėgoms suintensyvinus atakas iš oro ir veržiantis į priekį rytuose.
Pastarosiomis dienomis smarkiai paaštrėjo beveik trejus metus trunkantis karas, abiem kariaujančioms pusėms pradėjus naudoti naujus ginklus, siekiant užsitikrinti pranašumą mūšio lauke prieš sausį vyksiančią išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo), norinčio greitai greitai užbaigti karą Ukrainoje, inauguraciją.
11:27 | Rusijos gynybos ministras teigia, kad ryšiai su Šiaurės Korėja plečiasi visose srityse
Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas penktadienį gyrė besiplečiančius ryšius su Šiaurės Korėja po to, kai Vakarų šalys apkaltino Pchenjaną nusiuntus daugiau kaip 10 tūkst. savo karių padėti rusams kariauti su Ukraina.
„Draugiški Rusijos ir Šiaurės Korėjos ryšiai aktyviai plečiasi visose srityse, įskaitant karinį bendradarbiavimą“, – Rusijos naujienų agentūros citavo Šiaurės Korėjoje su vizitu viešinčio ministro žodžius.
10:48 | Rusų informatorė, nurodydavusį kryptį raketoms į Žytomyro sritį, nuteista 15-ai metų kalėjimo
Teismas nuteisė Rusijos agentę 15-ai metų kalėjimo už tai, kad ji nukreipdavo priešo raketas ir dronus į Žytomyro sritį ir planavo pabėgti į Rusiją.
Apie tai pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU).
Nuteistoji yra 43 metų karo pabėgėlė. Prasidėjus plataus masto karui, ji persikėlė iš Donecko srities į Kyjivą, o vėliau išsinuomojo butą Žytomyro srityje.
Moteris siekė užmegzti ryšį su Rusijos gynybos žvalgyba (GRU) per šalies agresorės socialinius tinklus. Ten ji palikdavo žinutes, kuriose siūlė savo kaip informatorės paslaugas.
Ji taip pat naudojosi savo asmenine paskyra uždraustame socialiniame tinkle „Odnoklassniki“ ir ten šlovino Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ kovotojus bei teisino jų nusikaltimus.
Užverbuota nuotoliniu būdu moteris gavo operatyvinį slapyvardį ir nurodymus dėl tolesnių veiksmų regione. Ji bandė rinkti informaciją apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sunkiosios ginkluotės remonto bazių vietas.
Surinkta žvalgybinė informacija buvo perduodama Rusijos kuratoriui per anoniminius pokalbius žinučių programėlėje ir elektroniniu paštu.
Priešo bendrininkė buvo sulaikyta praėjusių metų rugpjūtį, kai susiruošė bėgti į Rusiją. Paaiškėjo, kad GRU planavo ją „evakuoti“ per trečiąsias šalis.
Remdamasis SBU surinktais įrodymais, teismas pripažino sulaikytąją kalta pagal du Ukrainos baudžiamojo kodekso straipsnius: už išdavystę, įvykdytą karo padėties metu, ir už Rusijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą pateisinimą bei jos dalyvių šlovinimą.
Kaip pranešė Ukrinform, vienas Donecko srities gyventojas buvo nuteistas dešimčiai metų kalėjimo už Rusijos raketų nukreipimą į Ukrainos gynybos pajėgų kovines pozicijas Slovjansko kryptimi.
10:24 | Smogė nepasigailėdami: ukrainiečiai į orą pakėlė daugiau nei 22 mln. eurų vertės rusų radarų sistemą
Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko aptikti ir taikliai smogti Rusijos radarų sistemai „Zoopark“, kurios vertė siekia 22,8 mln. eurų.
Apie tai pranešė Ukrainos žvalgyba, skelbia UNIAN.
„Norėdami sunaikinti Rusijos sistemą „Zoopark“, kariai panaudojo keturis tolimojo nuotolio dronus, kurių vertė 100 tūkst. grivinų. Santykis yra 1:10.000“, – šmaikščiai ginkluotųjų pajėgų pasiekimą įvertino Ukrainos žvalgyba.
09:59 | Rusija teigia numušusi 47 ukrainiečių dronus ir praneša apie gaisrą naftos saugykloje
Rusija penktadienį pranešė per naktį numušusi 47 Ukrainos atakos dronus, kurių didžioji dalis buvo nukreipti į į Rostovo pasienio sritį, kur pramoniniame objekte kilo didelis gaisras.
Pastarosiomis dienomis smarkiai paaštrėjo beveik trejus metus trunkantis karas, abiem kariaujančioms pusėms pradėjus naudoti naujus ginklus, siekiant užsitikrinti pranašumą mūšio lauke prieš sausį vyksiančią išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo i(Donaldo Trampo) inauguraciją.
„Rusijos oro gynybos sistemos sunaikino 47 ukrainiečių dronus“, iš jų 29 – virš pietinės Rostovo srities, kurioje įsikūręs Rusijos karo Ukrainoje štabas, sakoma Gynybos ministerijos pranešime.
Rostove Kamensko rajone „pramoniniame objekte“ kilo didelis gaisras, kurio gesinti atvyko daugiau kaip 100 ugniagesių, platformoje „Telegram“ pranešė vietos gubernatorius Jurijus Sliusaris, paskelbęs apie masinę dronų ataką virš šios srities.
Vietos žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad per ataką kilo didžiulis gaisras naftos saugykloje.
09:30 | Rusijos pajėgos Ukrainoje per pastarąją parą neteko 2 030 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų lapkričio 29 dienos Ukrainoje Rusijos kariai iš viso neteko maždaug 738 660 karių, o per pastarąją parą žuvo ir buvo sužeista 2 030 žmonių.
Apie tai pranešama oficialiame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo feisbuko puslapyje.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 9 458 (+8 per pastarąją parą) Rusijos tankus, 19 339 (+33) šarvuotas kovos mašinas, 20 886 (+34) artilerijos sistemas, 1 255 (+0) daugkartinio paleidimo raketų sistemas (MLRS), 1 006 (+1) oro gynybos sistemas, 369 (+0) orlaivius, 329 (+0) sraigtasparnius, 19 750 (+89) taktinio lygio bepiločių orlaivių, 2 851 (+86) kruizinę raketą, 28 (+0) karo laivus / katerius, 1 (+0) povandeninį laivą, 30 272 (+86) transporto priemones bei degalų cisternas, 3 700 (+3) specialiosios įrangos vienetų.
Informacija nuolat atnaujinama.
Kaip pranešė „Ukrinform“, iki lapkričio 28-sios, ketvirtadienio, 22.00 val. buvo įvykę 188 koviniai susirėmimai su Rusijos pajėgomis fronto linijose.
09:11 | Baltarusijoje nuo 2022-ųjų veikė „filtracijos stovykla“: tardyti ir kankinti ne tik kariai, bet ir civiliai
Nuo 2022 metų Baltarusijoje veikė „filtracijos stovykla“, praneša užsienyje veikiantis nepriklausomas leidinys „Baltarusijos tyrimų centras“, cituoja „Focus“.
Su leidiniu kalbėjusių Ukrainos kariškių teigimu, šioje stovykloje buvo tardomi ir kankinami ne tik kariškiai, bet ir civiliai.
Leidinyje rašoma, kad 2022 metais rusų okupantai ukrainiečius belaisvius išvežė į Baltarusijos Gomelio srities Naroulios miestą, kur jie buvo laikomi „filtracijos stovyklose“.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje.
08:27 | Kazachstanas tiria, kaip ekrane V. Putino vizito metu pasirodė didžiulė Ukrainos vėliava
Kazachstanas ketvirtadienį pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl įtariamo kibernetinio įsilaužimo po to, kai Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizito metu sostinėje Astanoje milžiniškame LED ekrane buvo parodyta Ukrainos vėliava.
Vaizdo įrašuose, patalpintuose socialiniuose tinkluose, matyti, kaip trečiadienio vakarą plazdanti geltonai mėlyna vėliava pasirodė didžiuliame ekrane netoli judraus kelio Astanos centre, neužilgo po to, kai V. Putinas atvyko oficialiam vizitui.
Didžiuliai ekranai šalia vaizdavo Rusijos vėliavas. Nors vaizdo medžiaga nepatvirtinta, ją transliavo Kazachstano žiniasklaida.
Policija bei Valstybinė techninė tarnyba – valstybės institucija, atsakinga už Kazachstano kibernetinį saugumą, – patvirtino, jog įvykis tiriamas.
Valstybinė techninė tarnyba savo tinklapyje skelbė, jog „trumpą laiką buvo rodoma vėliava“, nors kurios šalies ji buvo, nenurodė.
„Preliminariais duomenimis, ataka buvo vykdoma užsienio IP adresais, naudojant tarpinius serverius“, – teigiama pranešime.
Įstaiga teigė, jog bando išsiaiškinti iš kur kilo ši ataka ir kaip pavyko įsilaužti į ekrano valdymą.
Kazachų policija teigė, jog pradėtas tyrimas įmonėje „Keruen Media“, kuri šiuos ekranus parūpino. Bus tiriamas „galimas neteisėtas įsikišimas į įmonės produktų veikimą“.
Nepriklausomas leidinys „Orda“ paviešino vaizdo įrašą, kuriame vienas įmonės darbuotojas teigė, jog Rusijos vėliava ėmė atrodyti kaip Ukrainos vėliava dėl elektros gedimo.
08:02 | Rusija tęsia atakas prieš Kyjivą
Rusija naktį į penktadienį vėl iš oro atakavo Ukrainą. Virš Kyjivo prieš vidurnaktį girdėjosi oro gynybos ugnis, nes į sostinę skriejo koviniai dronai, pranešė meras Vitalijus Klyčko. Krentančios nuolaužos esą apgadino polikliniką ir aplinkinius pastatus.
Bepiločiais atakuotos ir Sumų, Černihivo, Poltavos bei Kirovohrado sritys, sakoma Ukrainos karinių oro pajėgų pranešime. Dronai nuo Juodosios jūros taip pat skriejo ir į pakrantę netoli Odesos. Apie sprogimus pranešta iš Chersono miesto pietuose.
Rusijos pajėgos tuo tarpu skelbia pietinėje Rostovo srityje numušusios 30 Ukrainos dronų. Srities gubernatorius tinkle „Telegram“ pareiškė, kad dviejuose kaimuose apgadina privačių namų.
07:50 | Valstybinė žiniasklaida: į Šiaurės Korėją su vizitu atvyko Rusijos gynybos ministras
Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas penktadienį atvyko į Šiaurės Korėją, cituodamos kariuomenės paskelbtą informaciją pranešė Rusijos valstybinės naujienų agentūros.
Savo oficialaus vizito Pchenjane metu A. Belousovas susitiks su keletu „karinių ir karinių–politinių pareigūnų“, teigiama pranešime.
07:34 | Taiklus ukrainiečių smūgis: praneša, kad Rusijoje liepsnoja naftos bazė
Rusijoje po Ukrainos dronų atakos užsiliepsnojo naftos bazė.
Apie tai skelbia leidinys UNIAN, remdamasis vietiniais „Telegram“ kanalais.
Apie didelį gaisrą „pramoniniame objekte“ pranešė ir Rostovo srities gubernatorius Jurijus Sliusaras.
Leidinys „Nexta“ skelbia, kad atakos metu nukentėjo Rusijos naftos bazė „Atlas“.
07:11 | Bidenas: naujausia Rusijos ataka rodo, kad reikia skubiai paremti Ukrainą
JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad naujausias Rusijos išpuolis prieš Ukrainą rodo būtinybę skubiai paremti Kyjivą, ir pabrėžė, kad tai padaryti ypač svarbu prieš sausį numatytą Donaldo Trumpo sugrįžimą į Baltuosius rūmus.
„Šis išpuolis kelia pasipiktinimą ir dar kartą primena, kad būtina skubiai remti Ukrainos žmones, ginantis nuo Rusijos agresijos“, – sakoma J. Bideno pareiškime.
Rusija ketvirtadienį per puolimą prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą paleido beveik 200 raketų ir dronų. Jungtinių Valstijų prezidentas tai pavadino piktinančia ataka, dėl kurios milijonas žmonių liko be elektros energijos.
„Šią dieną mano žinia Ukrainos žmonėms yra aiški: Jungtinės Valstijos palaiko jus“, – pridūrė J. Bidenas, kuris paskutinėmis savo darbo Baltuosiuose rūmuose savaitėmis siekia sustiprinti JAV paramą Ukrainai.
Manoma, kad D. Trumpas pakeis politiką Ukrainos atžvilgiu, kuri nuo 2022 metų vasario., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, iš Vašingtono savo ginkluotosioms pajėgoms gavo beveik 60 mlrd. dolerių (55,6 mlrd eurų).
D. Trumpas pažadėjo greitai greitai užbaigti karą Ukrainoje, tarpininkaudamas sudarant paliaubų susitarimą tarp prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino.
Tačiau jo kritikai perspėjo, kad išrinktasis respublikonų prezidentas greičiausiai pasinaudos JAV karine pagalba, kad paspaustų Kyjivą sudaryti susitarimą, pagal kurį jis visam laikui atsisakytų okupuotų teritorijų arba pažadėtų nesijungti prie NATO.
D. Trumpas trečiadienį atsargos generolą leitenantą Keithą Kelloggą paskyrė specialiuoju pasiuntiniu dėl Ukrainos derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
Anksčiau šiais metais K. Kelloggas ragino Vašingtoną panaudoti karinę pagalbą Kyjivui kaip svertą siekiant, kad ukrainiečiai pradėtų taikos derybas su Maskva.
