Pasak diplomatų, Europos Vadovų Taryboje daugiausia bus diskutuojama, kaip užkamšyti maždaug 10 mlrd. eurų skylę dėl Britanijos pasitraukimo iš ES.
Artėjant viršūnių susitikimui, Baltijos šalys paragino valstybes padidinti įnašus į bendrą 2021–2027 metų biudžetą, kad būtų išlaikytas dabartinio daugiamečio biudžeto lygis.
Tačiau kai kurios Vakarų Europos šalys, tokios kaip Olandija, Švedija, Austrija ir Danija, atsisako didinti savo dalį ir sako, kad pasitraukus britams biudžetas turi būti mažesnis.
Jokių sprendimų penktadienį nesitikima – šis neformalus susitikimas laikomas įžanga į rimtas derybas. Lietuvai jose bus svarbiausia užsitikrinti didesnes išmokas žemdirbiams, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimą ir vadinamąsias sanglaudos lėšas, skirtas mažinti skurdesnių regionų ekonominį atsilikimą.
„Tinkamas finansavimas strateginiams energetikos ir transporto jungčių projektams, Ignalinos AE uždarymui, išmokos žemdirbiams, užtikrinta struktūrinė parama – tai pagrindiniai Lietuvos poreikiai“, – rašoma Prezidentūros pranešime spaudai.
Vakarų europiečiai nori daugiau pinigų kovoti su migracijos iššūkiais ir bendroms iniciatyvoms gynybos ir saugumo srityje.
ES valstybių ir vyriausybių vadovai penktadienį taip pat aptars bendrijos institucijų sandarą po „Brexit“.
Anot diplomatų, jie turbūt išsakys pritarimą Europos Parlamento siūlymui sumažinti europarlamentarų skaičių nuo 751 iki 705, bet nepritars jų reikalavimui, kad būsimas Europos Komisijos vadovas būtų renkamas tik iš Europos Parlamento politinių grupių pateiktų kandidatų.
D. Grybauskaitė Briuselyje taip pat dalyvaus tarptautinėje aukšto lygio konferencijoje dėl paramos Afrikos Sahelio regionui.
