Pagrindinis vaistas nuo trejus metus Europą krečiančios skolų krizės, kurią sukėlė išlaidžios vyriausybės, buvo griežtas taupymas. Tačiau, ką konkrečiai tai reiškia eiliniam europiečiui?
Įsivaizduokite, jei reikia mokėti 23 proc. ar didesnį pridėtinės vertės mokestį (PVM) arba sumažinti algas 15 proc. O tokiu atveju kaip Airijos, padaryti ir viena, ir kita. Griežtas taupymas pasireiškia įvairiomis formomis: aukštesniais mokesčiai, mažesnėmis valstybės privilegijomis, mažinamomis darbo vietomis, didinamu pensiniu amžiumi ir pan.
Graikija yra viena iš trijų euro zonos tautų, kurioms prireikė tarptautinės finansinės paramos, ji sumažino išlaidas viskas, kam galėjo: viešojo sektoriaus algoms, pensijoms, švietimui, sveikatos apsaugai ir gynybai. Todėl šalies nedarbas šoktelėjo iki 21 proc., sukeldamas socialinius neramumus, kurie kartais pavirsdavo ir itin rimtais. Pastaruosius dvejus metus nuolat kildavo riaušės, o šalyje beveik kasdien vykstantys streikai ir demonstracijos uždarė mokyklas, oro uostus, traukinių stotis, keltus ir pakenkė medicinos paslaugoms.
Portugalija neišvengė panašios situacijos, mat jai prireikė tarptautinės gelbėjimo paskolos. O mažesnio vyriausybės išlaidavimo pasekmės buvo brutualios: skaičiuojama, kad šalies ekonomika šiemet susitrauks apie 3,4 proc. po dvigubai didesnės recesijos pernai. Nedarbas pasiekė rekordinį 15 proc. lygmenį, o nauji darbo įstatymai palengvino darbdaviams darbuotojų samdymą, atleidimą bei darbo laiko keitimą.
Airija, trečioji Europos šalis, gelbėta paskolomis, jau matė penkis griežto taupymo biudžetus nuo 2008-ųjų. Ji buvo priversta didinti mokesčius ir mažinti išlaidas metų metus – tai tęsis mažiausiai iki 2015-ųjų. Šiuo metu PVM padidintas iki 23 proc. ir vidutinės klasės atlyginimai sumažinti apie 15 proc. Šalies gyventojai turi susitaikyti su didesniais pajamų, automobilių, nekilnojamojo turto, degalų mokesčiais, o 15 proc. bedarbių gauna mažesnes išmokas. Airija taip pat sumažino valstybės tarnautojų skaičių.
Ispanijos vyriausybė padidino pajamų ir turto mokesčius, sumažino išlaidas sveikatos apsaugai ir švietimui, liberalizavo darbuotojų atleidimo tvarką. Ant kulnų lipa ir nekilnojamojo turto rinkos griūtis, tad griežtas taupymas sudavė skaudų smūgį ispanams. Nedarbo lygis šalyje sudaro 25 proc. – tai rekordas eurozonoje, o pusė bedarbių – jaunimas. Šalyje PVM padidintas iki 18 proc., o ekspertai neatmeta ir dar vienos jo didinimo galimybės.
Po protestų Prancūzijos valdžia padidino pensinį amžių nuo 60 iki 62 metų, padidino PVM nuo 5,5 iki 7 proc. ne pirmo būtinumo produktams, panaikino mokestines lengvatas turtingiesiems ir kompanijoms, taip pat sumažino regioninės bei vietinės valdžios biudžetus. Ateinančius dvejus metus, du darbininkai šioje šalyje turės išeiti į pensiją, kad būtų galima priimti vieną naują darbuotoją.
Griežto taupymo mastai Italijos nedarbą padidino iki 9,8 proc. ir nuvarė šalį į recesiją, kuri šiemet sumažins šalies ekonomiką 1,2 proc. Todėl šalies premjeras Mario Montis siekia pakeisti darbuotojų atleidimo tvarką. Dėl mažinamo biudžeto, Roma atsisakė savo siūlymo rengti 2020 metų olimpines žaidynes, mat vyriausybė tvirtina negalinti sau leisti 9,58 mlrd. eurų išlaidų, o meno muziejus Neapolyje sudegino paveikslus protestuodamas prieš kultūros rėmimo trūkumą.
Didžiosios Britanijos koalicinė vyriausybė sumažino išlaidas iki 103 mlrd. svarų iki 2017-ųjų, nes šalis yra gilioje recesijoje. Gerokai išaugo universitetų mokesčiai, o tai išprovokavo žiaurus protestus. Skausmingas išlaidų karpymas sumažino valstybės tarnautojų skaičių tūkstančiais ir sumenkino policijos finansavimą. Profsąjungos grasino streikais ir Londono Olimpiniados sužlugdymu.
