Gal drobės, o gal popieriaus trūksta, kad vis dažniau girdime apie tapybą ant kūno. Vyksta tokios tapybos vakarai, o po to tie "gyvi paveiksliukai" dar ir šoka. Kartais - ką nors reklamuodami, o kartais tie šokiai dar turi ir gilią prasmę.
Kol kas dar tik neteko girdėti, kad kas nors tuos "paveiksliukus" pirktų, nors šiaip merginos - paklausi prekė. Tačiau tie, kurie jas perka, spalvintų nenori, nes gal bijo susitepti, o gal jiems užtenka ir vienspalvių.
Kyla ir dar vienas klausimas: kodėl iki šiol visi tapo tik moterų kūnus? Nejaugi vyrai netinka? O gal dailininkai paprasčiausiai nežino, kaip panaudoti kai kurias vyrų kūnų detales? Juk nepaišysi visą laiką to paties drambliuko su nusvirusiu straubliuku...