Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Kurgi nebus dievas, jei pavogta viesbuti padovanojo.
Ach, kokia jausmiga ir uz sirdies griebianti istorija - net nuleidau beskaitydamas...
Gerai,kad nors brandžiame amžiuje surado vienas kitą.Nepavydėkit,matyt tai buvo meilė,o gal likimo dovana.
tiesiog sventoji...sneka nesamones
dievas buvo ne jis,o jo pinigine.
jei jis buvo dievas, tai jai reikia vaiksciot i part.komitetam o ne i baznycia
pinigų maišas jis jai buvo, aukso puodas!
godos ferensienės kopija - save išaukština, pirmąją žmoną sumenkina, paniekina... FUJ kaip bjauru.
netikėtai iškyla klausimas: kuriai sutuoktinei reikia skirti rentą? Juk prezidentinė renta turėtų būti skiriama tam sutuoktiniui (sutuoktinei), kuris buvo susituokęs su prezidento pareigas einančiu asmeniu. Brazausko prezidentavimo metais (1993–1997) jo vienintelė ir teisėta žmona (pagal civilinę ir bažnytinę santuoką) buvo Julija Brazauskienė, kuri yra dar gyva, nors ir silpnos sveikatos. Kristina Butrimienė-Brazauskienė ištekėjo už Brazausko jau jo premjeravimo laikais, tad ji nėra jokia „prezidentienė“, o tik „premjerienė“.
Dabartiniai ekskomunistai, taip noriai pripažįstantys Bažnyčios reikalavimus, turi suprasti, kad A. Brazausko ir J. Brazauskienės bažnytinė santuoka (ji tokia buvo) nebuvo nutraukta iki Brazausko mirties. Todėl tikrai keistai ir neįstatymiškai atrodytų, kad prezidentinę rentą gautų toji, kuri su prezidentu negyveno, gal tik pažįstama buvo ar palaikė slaptus meilės santykius, o oficialiai įteisinta sutuoktine tapo tik vėliau. Be to, neįprasta būtų, kad tikroji (tuometinė) prezidento žmona skurstų (nors, reikia tiesiai pasakyti, kad Brazauskas padėdavo jai finansiškai net ir vedęs Kristiną).
Kitas svarbus momentas yra tai, kad K. Brazauskienė gali gauti rentą tik tuo atveju, jeigu ji neturi draudžiamųjų pajamų, t.y. negauna atlyginimo. Deja, iki Brazausko mirties ir kurį laiką po mirties ji dirbo ir draudžiamąsias pajamas turėjo, ir tik sugalvojusi gauti rentą, kuri siektų arti 7000 litų, nusprendė atsisakyti darbo Brazausko jai dovanotame viešbutyje (kurio akcijos priklauso jai ir jos sūnui) bei gauti iš ten atlyginimą ir prašyti rentos. Gyvenamąjį būstą iš valstybės ji jau gauna, nes įstatymas tą gana aiškiai reglamentuoja, nors, tiesą sakant, ne visai aišku, kodėl panoro gyventi Turniškėse, nors turi net tris savo namus – Vilniuje, šalia Vilniaus ir Trakuose.
Be to, aišku, kad be A. Brazausko pagalbos K. Brazauskienė nebūtų tapusi „Draugystės“ viešbučio savininke. Dar daugiau – K. Brazauskienė sočiai apsirūpino ir kitu nekilnojamuoju turtu – aikštelė prie viešbučio, kur kitam eiliniam Lietuvos piliečiui neleista nieko statyti, tapo gigantiškos statybos aikštele. Net jeigu buvusios bevertės aikštelės vietoje neišaugs pastatas, šis žemės sklypas atneš jai milijonus. Tad toks gana savanaudiškas K. Brazauskienės sprendimas palikti darbą ir imti abejotiną rentą nepuošia jos pačios ir pamina Brazausko, kaip jos vyro ir jos labai aukštinamo sutuoktinio vairuotos partijos prestižą. Nejaugi ir po vyro mirties valstybė turės kentėti, patirdama nepelnytus nuostolius? Tad vienintelė priimtina išeitis „premjerienei“ K. Brazauskienei būtų atsisakyti privilegijų.
Dabartiniai ekskomunistai, taip noriai pripažįstantys Bažnyčios reikalavimus, turi suprasti, kad A. Brazausko ir J. Brazauskienės bažnytinė santuoka (ji tokia buvo) nebuvo nutraukta iki Brazausko mirties. Todėl tikrai keistai ir neįstatymiškai atrodytų, kad prezidentinę rentą gautų toji, kuri su prezidentu negyveno, gal tik pažįstama buvo ar palaikė slaptus meilės santykius, o oficialiai įteisinta sutuoktine tapo tik vėliau. Be to, neįprasta būtų, kad tikroji (tuometinė) prezidento žmona skurstų (nors, reikia tiesiai pasakyti, kad Brazauskas padėdavo jai finansiškai net ir vedęs Kristiną).
Kitas svarbus momentas yra tai, kad K. Brazauskienė gali gauti rentą tik tuo atveju, jeigu ji neturi draudžiamųjų pajamų, t.y. negauna atlyginimo. Deja, iki Brazausko mirties ir kurį laiką po mirties ji dirbo ir draudžiamąsias pajamas turėjo, ir tik sugalvojusi gauti rentą, kuri siektų arti 7000 litų, nusprendė atsisakyti darbo Brazausko jai dovanotame viešbutyje (kurio akcijos priklauso jai ir jos sūnui) bei gauti iš ten atlyginimą ir prašyti rentos. Gyvenamąjį būstą iš valstybės ji jau gauna, nes įstatymas tą gana aiškiai reglamentuoja, nors, tiesą sakant, ne visai aišku, kodėl panoro gyventi Turniškėse, nors turi net tris savo namus – Vilniuje, šalia Vilniaus ir Trakuose.
Be to, aišku, kad be A. Brazausko pagalbos K. Brazauskienė nebūtų tapusi „Draugystės“ viešbučio savininke. Dar daugiau – K. Brazauskienė sočiai apsirūpino ir kitu nekilnojamuoju turtu – aikštelė prie viešbučio, kur kitam eiliniam Lietuvos piliečiui neleista nieko statyti, tapo gigantiškos statybos aikštele. Net jeigu buvusios bevertės aikštelės vietoje neišaugs pastatas, šis žemės sklypas atneš jai milijonus. Tad toks gana savanaudiškas K. Brazauskienės sprendimas palikti darbą ir imti abejotiną rentą nepuošia jos pačios ir pamina Brazausko, kaip jos vyro ir jos labai aukštinamo sutuoktinio vairuotos partijos prestižą. Nejaugi ir po vyro mirties valstybė turės kentėti, patirdama nepelnytus nuostolius? Tad vienintelė priimtina išeitis „premjerienei“ K. Brazauskienei būtų atsisakyti privilegijų.
Graziai meluoja ta bufetava. Idomu kelintas AMB jai buvo? Kiek nomenklaturininku ja paturejo kol ji suprato, kad tik AMB jau daugiausiai gales duoti? Turiu omeny turtu nes daugiau jai niekas niekad nerupejo. Jis jai atsilygino su kaupu. Dabar net ji suokia kad uzsidirbo nasles renta, idomu ka dirbo kad ja uzsidirbo? Dukros neuzilgo pasakys visa teisybe apie sita bobele. Ir visi suzinos kas tai per paukstis jei dar nezinojo. Slyksti boba.
REKLAMA
REKLAMA
K.Brazauskienė: „Jis man buvo Dievas"