JAV strateginė vadovybė Kolorado valstijoje už uždarų durų svarsto ateities karinius planus, tarp jų galimybę sukurti naujos kartos branduolinį ginklą.
Daugelis diskusijose dalyvaujančių aukštų Pentagono ir Energetikos departamento atstovų mano, kad naujoje JAV gynybos strategijoje turi būti numatytos mažo galingumo atominės bombos, galinčios sugriauti priešo bunkerius, esančius labai giliai po žeme, kaip neutroninės bombos, kurios galėtų sunaikinti vadinamųjų piktavalių valstybių cheminių arba branduolinių ginklų medžiagas.
Tuo tarpu visuomeninės organizacijos "Gydytojai už socialinę atsakomybę" sekretorius spaudai Jamesas Schneideris (Džeimsas Šneideris) pareiškė agentūrai EFE, jog "tokia strategija nublokštų mus branduolinio ginklo neplatinimo srityje 20-30 metų atgal".
Po Japonijos Hirosimos ir Nagasakio miestų bombardavimo 1945 metais branduolinės valstybės ne karto nepanaudojo branduolinio ginklo, kaip sulaikančio veiksnio. Tačiau jeigu bus sukurtos mažo galingumo atominės bombos, tai gali tapti realybe, įspėja daugelis JAV analitikų.
Pentagonas jau turi panašią bombą, kuri pavadinta B61-11, bet ji negali prasiskverbti per uolingus grunto sluoksnius.
JAV administracijai gegužės 20 dieną pavyko pasiekti, kad Senatas panaikintų draudimą gaminti tokios rūšies ginklą, kuris gali būti panaudotas požeminėms slėptuvėms naikinti.
Nors tokios bombos galingumas nesiektų 5 kilotonų - būtų tris kartus mažesnio galingumo negu užtaisas, kurį amerikiečiai numetė ant Hirosimos, kai kurie mokslininkai įrodinėja, jog ji vis vien nebūtų saugi aplinkiniams žemės paviršiuje, nes radiacija po šio ginklo panaudojimo gali pasklisti smūgio metu atsiradusiu "šuliniu".
"Interfax"-BNS
