Už kiek pirktumėte jaunuolio idėją? Kaip elgtumėtės sužinoję, kad jūsų būsimas verslo partneris tik ką paliko mokyklos suolą? Kantriai ir užsispyrę Lietuvos jaunuoliai griauna stereotipus, įgyvendina idėjas ir jas ne tik sėkmingai parduoda, bet įtikina ir patyrusius verslo ryklius. Ar šie keli geri jaunuolių pavyzdžiai pramuš sustabarėjusį verslumo Lietuvoje kiautą?
Finansinio savarankiškumo mokyklos direktorius Žilvinas Jančoras tikina, kad tik 2 proc. baigusių universitetus galvoja apie nuosavą verslą, o visi likusieji siekia valstybinio darbo.
„Bendra situacija Lietuvoje nėra gera, – sako Ž. Jančoras. – Dar kita apklausa rodo, kad iš viso užsiimančių ar norinčių užsiimti verslu Lietuvoje – 5 proc. Japonijoje, Amerikoje verslu užsiima apie 15 proc. žmonių, o Amerikoje bandžiusiųjų kurti verslą – net 20 proc. Tai didžiausias skaičius pasaulyje. Šioje šalyje apie šimtą metų vos ne kas antras žmogus svajoja apie nuosavą verslą. Kuo daugiau žmonių nori kurti verslą, tuo geresnė šalies ekonomika.“
Finansinio savarankiškumo mokykla yra viena iš tų mokslo institucijų, kuriose vaikai nuo 12 iki 18 metų yra mokomi asmeninių, įmonės, valstybės finansų valdymo. Ž. Jančoras atkreipia dėmesį, kad moksleiviams trūksta praktinių verslumo žinių.
Daug pinigų nereikia
„Pas mus pasimokę vaikai mokyklose daug diskutuoja su ekonomikos mokytojais, – teigia Ž. Jančoras. – Pagrindinė mūsų mokyklos taisyklė – mokyti vaikus verslumo gali tik turintieji ar turėjusieji savo verslą. Mokyklose dažnai dėsto dviejų savaičių ekonomikos kursą išklausę mokytojai, o dėstomos teorijos – prieštaringos.“
Ž. Jančoras sako, kad jaunimui pradėti verslą – nelengva. „Aplinka nėra draugiška pradedantiems verslą, – tvirtina Ž. Jančoras. – Kai pradedama svarstyti dėl finansavimo, su jaunais žmonėmis nelabai norima kalbėti. Gal dėl to daug kas pradeda nuo interneto projektų, kur nereikia daug investicijų ir yra mažai susitikimų.“
Be to, Ž. Jančoras sako, kad klaidinga manyti, jog pradėti idėjai reikia daug pinigų. „Kartais užtenka tik santaupų, – teigia Ž. Jančoras. – Taupo tik tie vaikai, kurie aiškiai suvokia savo gyvenimo tikslus. Tikroji reikiamų investicijų suma paaiškėja po 2 ar 3 metų, kai ateina laikas plėstis. Pačioje pradžioje daugiausia reikia ryžto ir užsispyrimo.“
Elektromobilis ir 200 litų
Nelengvą idėjos įgyvendinimo pradžią atsimena ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto klubo „Alternatyvus transportas“ prezidentas Karolis Beniulis.
Elektrinį automobilį, į kurio gamybą pasaulio kompanijos investuoja tūkstančių tūkstančius, Lietuvos studentai pradėjo nuo 200 litų, kuriuos davė studentų atstovybė.
„Iš gautų pinigų pirkome metalą ir lydėme automobilio „Lotus Seven“ rėmą. Vairo mechanizmą, važiuoklės ir kitus elementus padovanojo klubo nariai, – sako K. Beniulis. – Iš pat pradžių patekome į viešųjų pirkimų biurokratijos aparatą, todėl ir pinigų teko laukti ilgai. Jau greitai turėtų atkeliauti mums skirti apie 30 tūkst. litų. Negalime sakyti, kad kas nors kaltas. Tiesiog tokia biurokratijos sistema.“
Įtikino ir verslininkus
Jau trejus metus elektrinio automobilio gamyba besirūpinantis K. Beniulis sako, kad buvo momentų, kai projektą norėjo mesti. Tačiau po vasaros atostogų vėl viską atgaivino.
„Į inžineriją stojau iš idėjos, – teigia K. Beniulis. – O elektromobilis gali padėti išspręsti ekologines, ekonomines ir kai kurias socialines problemas. Dabar jau ir daugiau studentų prisidėjo, laukiame užsakytų detalių.“
Kai pradėjo elektromobilio gaminimo projektą, K.Beniulis prisipažįsta neturėjęs reikiamos organizacinės patirties. „Analizavome, ką darome ne taip. Pažįstamų vis daugėjo, – pasakoja K. Beniulis. – Sunkiausia buvo rasti ir įtikinti žmogų, kuris prisiimtų visą atsakomybę, net jei projektas nepavyktų. Tokiu žmogumi tapo ir mus palaiko VGTU Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių transporto katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas.“
Studentams savo idėja pavyko įtikinti ir verslininkus. Jų kuriamu elektromobiliu jau domisi verslininkas, socialinio ekologinio judėjimo „Ekobanga“ įkūrėjas Vytautas Radkevičius ir kiti šio judėjimo dalyviai.
Bijo investuoti
Penkerius metus veikiančio Jaunimo verslo klubo valdybos narė Aurelija Trimonytė sako, kad klubui priklauso daugiau nei 500 narių iki 29 metų, o apie 40 iš jų jau turi savo verslus.
„Turime daug kontaktų, – teigia A. Trimonytė. – Mes stengiamės sukurti terpę, kuri padeda surasti tinkamą žmogų. Ieškome bendraminčių, kontaktų, finansavimo.“
A. Trimonytė neslepia, kad kartais iš sugalvotų idėjų nieko neišeina. „Jauni žmonės neįvertina konkurencijos, išlaidų, – sako A. Trimonytė. – Būna ir taip, kad susitikę keletą kartų su bendraminčiais jie pamato, kad nieko neišeis. Dažniausiai entuziazmas dingsta ir tada, kai patiems reikia investuoti. Tada jaunieji verslininkai suvokia riziką ir tai, kad ne viskas greitai atsipirks.“
Pateko tarp geriausių
IT bendrovė UAB „Eruditus“, teiksianti mokymo paslaugas per socialinius tinklus, yra viena iš trijų „Verslo angelų“ fondo remiamų įmonių. Su draugu veiklą pradėjęs įmonės vadovas Mantas Ratomskis sako, kad niekas už dyką nieko nedavė. Reikėjo patiems ir verslo planą pasirašyti, ir tiksliai apskaičiuoti reikiamas investicijas keliems metams į priekį.
„Buvo sunku, – prisipažįsta M. Ratomskis. – Vėliau pasirodydavo, kad tikrų nesąmonių buvome prirašę. Reikia turėti daug drąsos, kad galėtum belstis į visas duris. Turi būti užtikrintas, kad sumanymas yra geras, sugebėti paaiškinti galimiems investuotojams, kokių priemonių imsiesi, kad rizika sumažėtų maksimaliai.“
M. Ratomskis prisimena „GetJar“ įkūrėjo Iljos Laurso žodžius: „Pinigų reikia duoti tiek, kiek reikia. Minties esmė ta, kad jei pinigų trūksta, tai tolygu arti žemę be tam skirtų įrankių. Atvirai pasakysiu – Lietuvoje daugiau pinigų nei idėjų. Visi verkia, kad blogai, kad verslas žlugdomas, kad finansavimo nėra – vadinasi, per mažai tikima idėja. Jei idėja negali būti vystoma, ji nėra gera idėja. Pavyzdžiui, reikia atsižvelgti į tai, kad Lietuvoje per daug maitinimo įstaigų, per daug parduotuvių, reikia galvoti apie didelę pridėtinę vertę kuriančius produktus. Mūsų credo – „jei pakeisi mokymą, pakeisi ateitį.“
Neringa Medutytė
