Pagalba buvo pavėluota...
Irena ZUBRICKIENĖ
Vilkaviškio ligoninės Reanimacijos skyriuje mirė Paežerių kaimo gyventoja Ona G. (49 m.), kuria medikai buvo spėję rūpintis vos kelias valandas. Į ligoninę Ona pateko žiauriai sužalota sutuoktinio.
Apie tai, kad apie antrą valandą nakties iš vieno buto sklinda vaitojančios moters balsas ir vyro šūksniai, į policiją pranešė viena šio daugiabučio namo gyventoja. Netrukus pareigūnai sulaukė ir daugiau pagalbos skambučių - skambino net ir poros, kuri vaidijosi, nepilnamečiai vaikai.
Kai du policininkai skubiai nuvyko į Paežerius ir apsilankė nurodytame bute, kuris yra trečiajame aukšte, balkone gulėjo pusnuogė buto šeimininkė Ona, o šalia jos stovėjo sutuoktinis Vincas G. (50 m.). Vyras buvo blaivus, tačiau pareigūnai iškart įtarė, kad jis - nestabilios psichikos: rėkavo nežinia kam, nerišliai tarė žodžius, minėjo ir velnią, ir dievą. Jis buvo išvestas iš buto. Vyras nė kiek nesipriešino, buvo paklusnus.
Kaip tik tuo metu į Paežerius atvyko ir iškviesti greitosios pagalbos medikai. Jie suteikė pirmąją pagalbą žiauriai sumuštai Onai. Moters galva buvo kruvina - pagal pėdsakus buvo matyti, kad daužyta į betonines grindis, kirsta ir plytgaliu.
Ligoninėje nelaimėlei buvo nustatytas atviras kaukolės lūžis ir plėštinės galvos žaizdos. Gelbėjamos moters gyvybė pulsavo tik iki ryto.
Sutuoktinių kaimynai kitą dieną po tragedijos aptarinėjo kraupią žinią ir stebėjosi, kad smurto auka tapo rami ir tvarkinga moteris, visą gyvenimą dirbusi auklėtoja vaikų darželyje. Su savo vyru jiedu dažniau gyveno atskirai, nes Vincas pastaruoju metu buvo įsikūręs kitame kaime, sodyboje. Tačiau atvažiuodavo ir į Paežerius. Kaimynai teigė, kad Vincas jiems atrodydavo keistas - tai nesisveikindavo, tai ką nors nesuprantamo pasakydavo, tai po litą vaikams dalindavo. Kai Vincas pasirodydavo kieme būdamas neblaivus, kaimynai jo išvis privengdavo.
Paežeriuose kitos tokios šiurpios tragedijos niekas neprisiminė. Vieni kaimynai apgailestavo, kad medikai buvo bejėgiai padėti sužalotai moteriai, kiti piktinosi, kad arčiau G. šeimos buto gyvenantys žmonės per vėlai griebėsi kviesti policiją. Pastarieji teisinosi kurį laiką, kai nuo triukšmo buvo prižadinti, nesupratę, kas ir kuriame bute vyksta. Dar vieni kaimynai pasakojo, kad naktį kažkas jiems skambino į duris, tačiau jas atidarius, laiptinėje nieko nebebuvo.
Be mamos liko du paaugliai G. šeimos vaikai. Galima sakyti, liko ir be tėvo, kuris arba bus suimtas ir vėliau nuteistas ilgai kalėti, arba pripažintas esąs nepakaltinamas ir pasiųstas gydytis į psichiatrijos ligoninę. Iškart po tragedijos našlaičiais pasirūpino giminaičiai. Koks tolimesnis šių vaikų likimas, kol kas tegalima spėlioti. Žmonės užjautė paauglius, naktį prižadintus tėvų barnio, mačiusius smurto protrūkį, girdėjusius mamos prašymą kviesti policiją ir sprukusius pas kaimynus...
2009 04 09
