Nors prezidentas Dmitrijus Medvedevas teigia esąs "vieno kraujo" su premjeru Vladimiru Putinu, slapta kova tarp abiejų lyderių, kuris iš jų nuo 2012 metų valdys Rusiją, vis dėlto vyksta.
D.Medvedevo šalininkai pradėjo kampaniją, kaip neleisti premjerui Vladimirui Putinui vėl kandidatuoti į prezidentus 2012 metais. Jei V.Putinas vėl taps šalies vadovu ir valdys dvi kadencijas iš eilės, jo įpėdinis bus išrinktas tik 2024 metais, kai pačiam V.Putinui jau bus 72 metai. Iki to laiko jis gali tapti panašus į Leonido Brežnevo stiliaus gęstantį lyderį.
Kol kas premjero ir prezidento tandemas veikia puikiai ir juodu dar nepradėjo atviros kovos dėl to, kas taps Rusijos prezidentu per kitus rinkimus, bet jų komandos konkuruoja jau senokai: dėl televizijos eterio, priimant įstatymus, skiriant į svarbius postus. Ir D.Medvedevas, ir V.Putinas neseniai sakė, kad dėl kitos kadencijos juodu tarpusavyje susitars draugiškai. Vis dėlto esama požymių, kad D.Medvedevas, Rusijos prezidentu tapęs su V.Putino pagalba, nelinkęs likti tik paprastu pėstininku ir besąlygiškai paklusti savo mokytojui. Jis ne kartą kritikavo vyriausybę ir netiesiogiai V.Putiną bei pasisakė už liberalesnę tvarką šalyje.
D.Medvedevas labiau būtų prie širdies ne Rusijos biurokratijai, o galbūt verslui ir liberalesnei visuomenės daliai. Rusijos komunistai jau pareiškė, kad paremtų D.Medvedevą - mažesnį iš dviejų blogybių. Jis, nors ir valdo šalį jau pusantrų metų, kitaip nei V.Putinas, kuris neprarado savo įtakos, nesugebėjo pakeisti padėties Rusijoje, bet išsikėlė tokius tikslus - modernizacija, liberalizacija, nauji kadrai, kova su korupcija, - kurie patinka komunistams.
Užsienio apžvalgininkai pažymi, kad D.Medvedevas ieško paramos ir Vakaruose. Būtent taip vertinamas jo straipsnis "Rusija, pirmyn!" Vakaruose D.Medvedevas vertinamas kaip šiuolaikiškesnis nei V.Putinas vadovas, kuriam galbūt kada nors pavyks tapti savarankišku prezidentu. Jo žingsniai šia kryptimi stebimi labai atidžiai. Manoma, kad D.Medvedevo atspirties tašku galėtų tapti intelektualinės šalies pajėgos. V.Putinas neturi naujų idėjų ir nemoka dirbti su intelektualiais centrais. Tik pirmais savo valdymo metais jis dar bendradarbiavo su Strateginių tyrimų centru.
Nors ir būta daug svarstymų, dauguma apžvalgininkų abejoja, ar dviejų lyderių varžybos artimiausiu metu įmanomos. D.Medvedevas yra per silpnas, o visi resursai - susiformavęs Rusijos gelbėtojo įvaizdis, finansai, kadrai, jėgos struktūrų kontrolė ir žiniasklaida - viskas V.Putino rankose. D.Medvedevas gali pasinaudoti nebent tuo, kad premjero darbotvarkė "išgelbėti šalį" baigia išsisemti.
