Politinė suirutė, protų nutekėjimas ir smunkantis susidomėjimas pavertė Rusiją tik smulkia žaidėja pasaulinėje mokslo scenoje, skelbiama antradienį pasirodžiusiame „Thomson Reuters“ tyrime.
Išsami publikuotų Rusijos mokslininkų darbų analizė parodė, kad nuosmukis jaučiamas visose srityse. Rusija savo įtaką praranda ne tik moksle, tačiau ir mokslu paremtose pramonės šakose, tokiose kaip branduolinė energetika.
„Rusijos tyrimų bazė turi problemų ir yra mažai ženklų, kad tai galima išspręsti. Rusija ilgą laiką buvo mokslinių tyrimų ir intelektualaus mąstymo lyderė Europoje ir pasaulyje, todėl ne tik stebina, tačiau ir šokiruoja faktas, kad Rusijai dabar tenka maža ir vis smunkanti dalis pasauliniame moksle“ - skelbiama ataskaitoje.
Spalio mėnesį 170 emigravusių Rusijos mokslininkų pasirašė laišką prezidentui Dmitrijui Medvedevui ir premjerui Vladimirui Putinui. Laiške buvo skundžiamasi katastrofiška Rusijos fundamentaliųjų mokslų padėtimi.
„Jei kitos šalys padidino savo tyrimų apimtis, tai Rusijai kilo sunkumų jas išlaikant, o kai kuriose srityse, kaip tarkime fizikoje ir kosmoso moksle, kurie tradiciškai buvo stipriausia Rusijos sritis, šalis netgi žengė atgalios“ - rašoma „Thomson Reuters“ ataskaitoje.
Per paskutiniuosius 5 metus „Thomson Reuters“ indeksuojamuose moksliniuose žurnaluose Rusijos tyrėjų straipsniai sudarė vos 2,6 proc. visos publikuotos medžiagos. Nors Rusija dar lenkia Braziliją (2,1 proc.), tačiau atsilieka nuo tokių šalių kaip Indija (2,9 proc.) ir Kinija (8,4 proc.)
