Lietuvių investuotojams tereikia užsičiaupti ir pradėti išrašinėti čekius šalies „startup’ams“ – tiesiai rėžia Silicio slėnio ambasadorius Paulas Bragielis.
Lietuvoje viešėjęs vieno prestižiškiausių verslo inkubatorių „i/o Ventures“ vadovas P. Bragielis teigia, kad investuotojai, ieškodami „startup’ų“ – pradedamų verslų – investicijoms, turi orientuotis į komandą, o ne idėją. „Startup’ų“ kūrėjamas pašnekovas pataria nekonkuruoti, o būti draugais ir kuo daugiau dalintis informacija.
Kokius matote mūsų regiono privalumus ir trūkumus?
Turite labai daugiau puikių, sunkiai dirbančių ir norinčių pokyčių inžinerių. Vakarų Europoje to nematau, o čia jaučiu, kad žmonės nori veikti ir tai daro.
Trūkumas – turite mažą šalį ir rinką, todėl reikia labai susifokusuoti į tai ką darote, turite galvoti tarptautiniu mastu. Iš dalies tai gali būti ir teigiamas dalykas. Be to, „startup’ų“ bendruomenei Lietuvoje trūksta verslo angelų ir rizikos kapitalo investuotojų, tačiau greitu metu tas turėtų pasikeisti.
Gal vizito metu ieškosite perspektyvių „startup’ų“ savo inkubatoriui „i/o Ventures“?
Be abejo, visada ieškau komandų, kurios mums būtų įdomios. Gal jos tokios bus ne šiandien, o po šešių mėnesių ar metų. Tačiau investuojant į bendroves, labiau investuojama į žmones, todėl aš užmezgu santykius, noriu pažinti žmones. Taip pat ieškau galimybių populiarianti „i/o Ventures“ prekės ženklą, gal net atidaryti kokį filialą.
Kaip pastebite perspektyvius „startup’us“?
Konkrečiai produkto ar idėjų neieškau – ieškau žmonių, kurie sunkiai dirba ir yra smalsūs, nuolat mokosi ir nuolat kuria: ar tai būtų programavimas, ar robotų konstravimas. Tokie žmonės linkę tapti geriausiais antrepreneriais, nes jie bendroves kuria iš aistros, o ne tik dėl pinigų.
Taip pat ieškau agresyviai dirbančių žmonių, kurie nuolat plečia ribas. Jie bando surasti ne tik asmenines, bet ir aplinkos ribas. Jeigu liksi mažame savo rate, nebūtinai rasi, kaip pagaminti ką nors didelio. Sėkmingos bendrovės pradedamos nuolat bandant peržengti ribą.
Kokie jūsų patarimai investuotojams? Kaip jiems neperžengti ribų prižiūrint „startup’us“?
Pirmas patarimas – užsičiaupkite ir pradėkite investuoti, nes, kaip suprantu, Lietuvoje investicijų trūksta. Per daug nesikoncentruokite į idėją, skirkite dėmesį žmonėms, nes gera komanda esant reikalui kryptį pakeis: beveik kiekviena Silicio slėnio istorija prasidėjo nuo vienos idėjos, o baigėsi visai kita. Trečia – nepasiimkite per daug bendrovės akcijų. Jeigu taip atsitiks, įkūrėjai nebus skatinami, vėl jausis kam nors dirbantys. Paimkite mažą dalį ir tikėkite įkūrėjais, kad jie darbą padarys gerai. Taip bus ne visada, bet todėl ir investuojate į 10–15 bendrovių. Taip pat komandai padėkite, kada galite – nebūkite per daug įkyrūs, bet prireikus nuolat būkite šalia.
Iš kur žinoti, ar „startup’as“, į kurį investavote, eina sėkmingu keliu?
To žinote negali – gali matyti tik tendencijas. Jie sulaukia daugiau vartotojų, klientų, pradeda uždirbti šiek tiek pinigų, jais domisi investuotojai kitose pasaulio šalyse. Turime keletą bendrovių JAV, į kurias pats investavau, kurios keletą metų buvo visiškas mėšlas, tačiau jie vis bandė naujas idėjas. Viena komanda gal keturis kartus pradėjo viską beveik iš naujo ir penktasis kartas jiems buvo sėkmingas. Jeigu jie ir neprogresuoja aukštyn, nuolat bando naujus sprendimas ir ieško kitų būdų.
Kiek, jūsų manymu, reikia pinigų „startup’o“ pradžiai?
Tai priklauso nuo „startup’o“ ir regiono. Mes („i/o Ventures“ – aut. past.) investuojame 25 tūkst. JAV dolerių į bendrovę ir būname pirmieji investuotojai. Jiems šių pinigų Silicio slėnyje pakanka 3–6 mėnesiams.
50–100 tūkst. JAV dolerių lietuviams greičiausiai pakaktų pusei ar pilniems metams, o kelių šimtų tūkstančių – 2–3 metams. Be abejo, suma dar priklauso nuo komandos dydžio.
Koks būtų pagrindinis patarimas „startup’ų“ kūrėjamas be visiems puikiai žinomo „patirkite nesėkmę kuo greičiau“?
Patarimas tiems, kurie dar neturi savo „startup’o“ – užsičiaupkite ir pradėkite. Tai nėra taip sunku, jei aš galiu – jūs tikrai galite.
Tiems, kurie jau turi „startup’us“: pradėkite bendrauti, skleisti idėjas, bendraukite su kuo daugiau žmonių, investuotojais, programuotojas, kitais bendraįkūrėjais. Jeigu jūsų idėja paskleista, didesnė tikimybė, kad rasite žmonių, kurie ją norės plėtoti. Jei sėdėsite tyliai, nerasite žmonių, kurie padarys jūsų bendrovę sėkminga.
Patarimas įkūrėjams: būkite draugiški su kitais įkūrėjais. Jūs esate geriausi draugai, nes jie vieninteliai žmonės pasaulyje, kurie supranta, ką jūs išgyvenate. Jeigu savo pavaldiniams sakysite, kad jums šiandien bloga diena – jie to nesupras. Jei sakysite investuotojams – jie gal ir supras, o gal ir ne. Bet pasakykite kitam įkūrėjui, kad jums gera ar bloga diena, pasidalinkite paslaptimis ir visa bendruomenė greičiau augs. Nesivaržykite, o draugaukite.
Ar nemanote, kad šiuo metu turime tam tikrą „startup’ų“ burbulą, nes visi apie juos kalba? Ar tai nepraeis?
Ne. Didelės bendrovės mirė, na gal nemirė, bet ar jūs pats, ar kas nors kitas jaunesnis nei 35–erių, svajojate 40 metų dirbti kažkokiai bendrovei. Atsakymas – ne. Tai reiškia, kad bus daugiau žmonių, kurie norės kažką daryti individualiai. Todėl bus „startup’ų“ sprogimas – ne technologinių, o tiesiog mažų verslų. Dar viena to priežastis – pinigų suma, reikalinga „startup’o“ pradžiai, sumažėjo radikaliai.
Bus daug daugiau „startup’ų“, todėl bus ir daugiau nesėkmių, tačiau kartu ir daugiau sėkmės istorijų. Šiuo metu gal turime burbulą, kalbant apie bendrovių vertės įvertinimą, tačiau nemanau, kad turime burbulą pačiame „startup’ų“ sektoriuje – kuo jų daugiau, tuo geriau. Daugiau žmonių išlaisvina savo kūrybingumą.
Ko labiau norite: žmonių, kurie nekenčia savo darbų ir laukia savaitgalių, ar tų, kurie myli savo darbus. Tokia situacija sukuria daugiau laimingų žmonių.
Kaip apibūdintumėte didžiausią savo klaidą versle?
Pačioje pradžioje nebandžiau į komandą pritraukti pakankamai daug žmonių, kaip mentorių. Tuo metu apie tai negalvojau, nes prieš 15 metų niekas nekalbėjo apie mentorius, todėl neieškojau vyresnių žmonių ir jais beveik nepasitikėjau. Turėjau būti jiems labiau atviras. Tai greičiausiai sulėtino mano karjerą.
Taip pat kartais buvau per daug išrankus iš ko priimti investicijas. Aš laukiau pernelyg ilgai, kol sutikau parduoti dalį savo verslo. Buvau pernelyg gobšus ir norėjau palikti kuo daugiau sau ir komandai, tačiau kai kažkas jums duoda pinigų, jis atsiduria jūsų pusėje ir dirba su jumis. Nebūkite gobšūs.
