„Pasak ataskaitos „Įmonių nemokumas Europoje“, kurią kasmet pristato „Creditreform International“, pernai Vakarų Europoje (ES-15 ir Norvegijoje bei Šveicarijoje) bankrotais paskelbta 169 455 įvairaus tipo įmonių, - dėsto UAB Creditreform Lietuva direktorius Saulius Žilinskas, - Vidurio ir Centrinės Europos valstybėse, prie kurių priskaičiuojama ir Lietuva, bankrotų fiksuota 98 668. Tiesa, jei Vakarų Europos valstybėse iš rinkos patrauktų ar besitraukiančių subjektų mažėjo (-3,3 proc.), tai Viduryje ir Rytuose jų skaičius pasistiebė 5,8 proc.
Deja, prie to svariai prisidėjo ir Lietuva. Mūsų šalyje registruotų įmonių, kurios pernai metais paskelbtos bankrutuojančiomis, buvo net 27,2 proc. daugiau nei 2015-aisiais. Tarp labiausiai bankrotus gausinusių sektorių – gamyba ir prekyba. Tiesa, tokio „smagaus“ augimo priežastys ne tiek ekonominės, kiek susijusios su besikeičiančia teisine aplinka. Tarp svarbesnių pokyčių - nuo šių metų liepos pabrangsianti bankrutavimo procedūra, kas jau pernai metais skatino kreditorius neatidėlioti su bankroto kėlimu. Be to, itin aktyviai pastaruoju metu bankrotus ėmėsi inicijuoti valstybinės institucijos: mokesčių inspekcija ir Sodra.
Tačiau dar aktyviau nei pas mus įmonės bankrutavo Kroatijoje. Dėl 2015 m. priimtų naujų įstatymų nepajėgiančių toliau veikti įmonių čia daugėjo dešimtimis procentų. Pernai bankrutuojančiomis paskelbta 58,1 proc. daugiau įmonių nei užpernai. Trečią vietą Vidurio ir Rytų Europoje pagal bankrutavimo tempus užėmė Slovėnija (+6,4 proc.)
Mūsų kaimynėse Latvijoje ir Estijoje nepavykusių verslų mažėjo antrus metus iš eilės, atitinkamai -8,9 proc. ir -18,8 proc. O pas kaimynus lenkus baltą vėliavą iškėlusių ūkio subjektų pernai buvo net 22,5 proc. mažiau nei 2015-aisiais.
Brexit ir bankrotai
Tačiau didžiausios įmonių bankrotų rekordininkės reikėtų ieškoti ne dar tik ketvirtį amžiaus kapitalizmą statančioje Rytų ir Vidurio Europoje, o turtinguose Vakaruose. Kaip rodo „Creditreform International“ surinkti duomenys iš ES-15 šalių ir Norvegijos bei Šveicarijos, palyginti su 2015 m., pernai bankrutuojančių įmonių net 65,6 proc. padaugėjo Danijoje. Svarbiausia to priežastis – pabaigtos jau nuo ankstesnių metų „kabėjusios“ bylos, o taip pat 2014 m. atsiradusi nauja mažosios įmonės forma. Vos ne antra Lietuva tampančioje Didžiojoje Britanijoje įmonių bankrotų padaugėjo 12,2 proc. Ar tik tai ne Brexit įtaka, juolab dar 2015 m. įmonių bankrotų skaičius Jungtinėje Karalystėje sėkmingai traukėsi.
Norvegijoje bankrotų pagausėjo 1,8 proc., užtat Airijoje „pasibaigusių“ įmonių sumažėjo 1,6 proc., Vokietijoje – 7,0 proc. Iš septyniolikos Vakarų Europos valstybių vienuolika raportavo apie bankrotų skaičiaus sumažėjimą. Iš dvylikos valstybių, įsikūrusių Viduryje ir Rytuose tuo pasigirti galėjo aštuonios.
Skaičiuojant įmonių bankrotus 2016-asiais, tekusius tūkstančiui šalies gyventojų, Lietuva Vidurio ir Rytų Europoje užėmė trečią, latviai – 6, estai – 7, o lenkai – 12 vietą. Vakarų Europoje didžiausia bankrutuojančių įmonių koncentracija pernai fiksuota Liuksemburge, jau minėtoje Danijoje ir Prancūzijoje. „Tiesa, bankrotų skaičius nėra itin tikslus rodiklis lyginimui, nes dėl skirtingų įstatymų ir paties bankroto traktavimo, individualių verslininkų neatskyrimo kai kuriose šalyse rinką paliekančių įmonių statistika labai skiriasi, - teigia S.Žilinskas, - štai Graikijoje pernai metais registruoti tik 108 bankrotai, o tik milijonu gyventojų mažesnėje, bet kur kas ekonomiškai stipresnėje Švedijoje pernai metais bankrutavo 6019 verslo subjektų.“
