Prie žodynų lentynos moteris, išsirinkusi „Norvegų - lietuvių ir lietuvių – norvegų pasikalbėjimo žodyną“, kažkam skambina telefonu. Ji pasakoja, kad žodynas nedidelio formato, plonas, o kainuoja per 70 litų. Tačiau, matyt, sulaukė prašymo žodyną pirkti ir nuskubėjo prie kasos.
Pavartyti tokį žodyną „Miesto laikraščio” korespondentei nepavyko – pardavėja paaiškino, kad visa jų siunta buvo labai greitai nupirkta, teks užsakyti naują.
Knygyne dirbančios moterys sakė pastebėjusios, kad žodynų pastaruoju laiku perkama gerokai daugiau, ypač norvegų, danų, kitų dar neseniai didelio susidomėjimo nekėlusių kalbų. Žmonės, juos įsigydami, neslepia – ruošiamasi išvažiuoti į užsienį.
„Dar neseniai mano sūnus su vyru prekiavo Marijampolės turguje naudotais automobiliais, - pasakojo Vida. – Šis verslas beveik sustojo. Tėvas važiuoti į užsienį nesiryžta, vis dar bando „kabintis” čia, o sūnus jau nuo vasaros pabaigos dirba Norvegijoje, lašišų perdirbimo įmonėje. Išvažiuoti jį sugundė draugas, jau anksčiau įsidarbinęs užsienyje. Uždirba palyginti su mumis net labai gerai, bet skundžiasi, kad ir kainuoja Norvegijoje viskas labai brangiai. Norvegų kalbos jis dar nespėjo pasigesti, nes fabrike kartu dirba per 40 marijampoliečių. Tarpusavyje jie kalbasi lietuviškai“.
Alytiškė Laima su dukra į Angliją išvažiavo vasaros pradžioje. Po „Alytaus tekstilės“ bankroto moteris griebėsi atsitiktinių darbų, bet nuolatinio nepavyko susirasti. Greitai į Darbo biržą teko kreiptis ir statybininkui vyrui. Dvi dukros, abi studentės. Dviejų kambarių butas Alytuje.
„Apsisprendžiau išvažiuoti labai greitai, - pasakojo Laima. – Tai net nebuvo mano sprendimas – dukra studentė važiavo padirbėti vasarai, ji kalba angliškai. Aš, nemokėdama kalbos, susikroviau lagaminą ir išvažiavau kartu”.
Alytiškė rado darbą daržovių fasavimo fabrike. Šeimininkas jai kas savaitę sumoka minimalų atlyginimą – apie 280-300 svarų.
Tačiau moteris džiaugiasi, kad jau sumokėjo už antros dukros metų studijas universitete, kad siunčia pinigų vyrui mokėti komunalinius ir buto mokesčius.
„Anglijoje gyvenu neblogai – buvo gimtadienis, su kitais lietuviais ėjome švęsti į naktinį barą, lankau sporto klubą, nusipirkau kompiuterį ir dabar elektroniniu būdu bendrauju su namiškiais ir draugais iš Lietuvos, - pasakojo ji. – Kas mėnesį dar susitaupau šiek tiek pinigėlių, nes maistui išleidžiu tiek, kiek ir Lietuvoje, nebrangiai nuomojuosi kambarį bute su kitais lietuviais. Drabužiai, buities reikmenys kainuoja pigiau, nei Lietuvoje”.
Laima kalba, kad grįžti kol kas neketina. Jos vyras į Angliją aplankyti žmoną žada važiuoti per Kalėdas, tuomet apsižiūrės, ar verta iš Lietuvos išvykti ir jam. Anglų kalbą iš vadovėlių ir žodynėlių jis jau pradėjo mokytis. Žmona sako lankanti anglų kalbos kursus ten, kur gyvena.
Marijampolės Kalbų mokymo centro vadovė Regina Vosylienė pasakojo, kad pastaruoju metu į užsienio kalbų kursus užsirašo vis daugiau žmonių. „Tik prancūzų kalbos grupės šį rudenį kol kas nepavyko surinkti, - sakė ji.- Tačiau anglų, vokiečių kalbų žmonės mokosi noriai. Dauguma jų net neslepia, kad ruošiasi išvažiuoti į užsienį dirbti”.
Kai kurie pasako, kad kursus lankys tik du mėnesius, nes jau turi sutartį dirbti užsienyje.
„Mes mokome ir rašyti, ir kalbėti, - sakė R. Vosylienė. – Tačiau pastebėjome, kad žmonės vis dažniau pageidauja kasdieninės šnekamosios, buitinės kalbos.
Jie sako norintys tik susišnekėti toje šalyje, į kurią ketina vykti, o rašyti užsienio kalba jiems neprireiks”.
Marijampolės knygyno darbuotojos sakė pastebėjusios, kad iš užsienio parvykusių tautiečių perkamoji galia didesnė. Jie knygyne be didesnių abejonių dėl kainos perka ne tik žodynus, bet ir grožinės literatūros knygas. Kartais tokie pirkėjai įsigyja knygų už penkis šešis šimtus litų. Jie sako, kad geriau nusiveš mažiau kitų daiktų, bet knygoms vietos kelioniniuose krepšiuose suras.
Dažnas perka ne tik žodynų, grožinės literatūros knygų, bet ir psichologijos leidinių.
„Išsikalbame su pirkėjais, jie pasipasakoja, jog užsienyje dažnai kamuoja slogi nuotaika, pasitaiko depresijos akimirkų, - sakė pardavėja. – Tuomet jie skaito iš Lietuvos atsivežtas knygas, savo būsenas bando suvaldyti pagal psichologų patarimus“.
