Didžiausią viešą Kremliaus nepasitenkinimą sukėlė Moldovos laikinasis prezidentas Michajus Gimpu, pareiškęs, kad jam „nėra ką veikti Maskvoje“.
Iškilmėse Maskvoje, rengiamose pergalės Antrajame pasauliniame kare 65-ųjų metinių proga, dalyvaus gerokai mažiau šalių vadovų, negu Kremlius tikėjosi. Paradą Raudonojoje aikštėje stebės Latvijos ir Estijos prezidentai Valdis Zatleras ir Tomas Hendrikas Ilvesas, Lenkijos prezidento pareigas einantis Bronislavas Komorovskis. Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė jau prieš kurį laiką pranešė, kad į Maskvą nevažiuos. Be to, Rusijos sostinėje nebus Baltarusijos, Ukrainos, taip pat JAV ir Didžiosios Britanijos vadovų.
Neatvyks ir JAV prezidentas
Rusijos prezidento administracijos reikalų tvarkytojas Vladimiras Kožinas pranešė žurnalistams, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ir Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius liks savo šalyse, „nes jose gegužės 9-osios proga taip pat planuojami plataus masto šventiniai renginiai, ir toks jų sprendimas yra suprantamas“. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Gordonas Braunas į Maskvą nevažiuos dėl šalyje rengiamų parlamento rinkimų, o štai JAV vadovo Barako Obamos nevykimo į Rusiją priežasčių Kremliaus atstovas nekomentavo. Beje, B.Obamos pirmtakas Džordžas Bušas lankėsi Rusijoje prieš penkerius metus, kai buvo švenčiamos 60-osios pergalės metinės. Ofi cialiai B.Obamos neatvykimas aiškinamas „dideliu užimtumu“, tačiau veikiausiai tokio sprendimo priežastys kur kas gilesnės – Vašingtonas taip demonstruoja nepasitenkinimą agresyvia Rusijos politika Ukrainoje ir aktyviais bandymais didinti savo ekonominę ir politinę įtaką Europoje.
Moldova sunervino Kremlių
Bene didžiausią viešą Maskvos nepasitenkinimą sukėlė Moldovos laikinasis prezidentas Michajus Gimpu, pareiškęs, kad jam „nėra ką veikti Maskvoje“. Moldova, būdama Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) narė, išsiuntė į Rusiją savo kariuomenės garbės sargybos kuopos karių būrį, kuris dalyvaus šventiniame parade, bet šalies vadovas griežtai atsisakė vykti į iškilmes. Anot M.Gimpu, „Antrojo pasaulinio karo metais Moldova buvo Rumunijos dalis, ir jos žmonės kovėsi prieš Sovietų Sąjungą. Todėl Moldova šiuo atveju yra karą pralaimėjusi šalis“. Be to, laikinasis Moldovos vadovas pareiškė, kad jo šalis turi moralinę teisę, kaip ir Baltijos valstybės, reikalauti žalos atlyginimo. Moldavų ekspertų grupės, vadovaujamos istoriko Viačeslavo Stavilo, apskaičiavimu, kompensacijos suma turėtų siekti 27,8 milijardo JAV dolerių.
M.Gimpu ir jo šalininkai, turintys trapią daugumą Moldovos parlamente, laikosi prorumuniškos orientacijos ir pasisako už Moldovos integraciją į Europos Sąjungą. Po Moldovos vadovo atsisakymo vykti į iškilmes Maskvoje Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas piktai pasišaipė, kad „vakariniai kaimynai moldavų apskritai nelaiko atskira tauta, skirtingai nei Rusija, ir būtent dėl tokio rumunų požiūrio M.Gimpu turėtų nerimauti, o ne užsiimti insinuacijomis didžiosios pergalės minėjimo akivaizdoje“.
Nepaisant sutrumpėjusio svečių sąrašo, jis dar lieka gana ilgas. Į Maskvą gegužės 9 d. ketina vykti nemažai Europos šalių (Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Graikijos, Bulgarijos, Makedonijos, Čekijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos, Serbijos, Kroatijos, Latvijos, Estijos), taip pat kelių Azijos šalių (Kinijos, Mongolijos, Vietnamo, Izraelio) vadovai. Taip pat į Maskvą planuoja atvykti visų NVS šalių, išskyrus Ukrainą, Baltarusiją ir Moldovą, prezidentai. Pergalės dienos parade Mask voje dalyvaus visų NVS šalių (veikiausiai išskyrus Turk mėniją), taip pat JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Lenkijos kariuomenių padaliniai. Turkmėnija gali atsisakyti dalyvauti parade dėl komiškos priežasties: derinant parado Maskvoje programą, Turkmėnijos atstovai primygtinai pareikalavo, kad jų šaliai atstovausiančio padalinio vadas per Raudonąją aikštę ne žygiuotų pėsčiomis, o jotų žirgu. Rusai tokį pasiūlymą kategoriškai atmetė. Įsižeidę turkmėnai svarsto galimybę apskritai nedalyvauti parade.
NATO kariai Maskvos centre
Rusijoje labai nevienareikšmiškai įvertintas šalies valdžios sprendimas pakviesti į paradą Maskvoje NATO kariuomenių padalinius. Surengti netgi keli protesto mitingai. Nepaisant komunistų priekaištų ir nepasitenkinimo, Maskvos Raudonojoje aikštėje gegužės 9 d. aidės ir kai kurių NATO šalių karių žingsniai.
Dr. Manvydas Vitkūnas
