Dalis mikrobinių tyrimų rodo, kad Baltijos jūros vanduo ties Palanga yra švarus. Tačiau, kol neištirta, ar vandenyje yra salmonelių bakterijų, higienistai rekomenduoja poilsiautojams jūroje nesimaudyti.
Kaip BNS sakė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Palangos filialo gydytoja epidemiologė Milda Rėpšienė, šeštadienį paimti jūros vandens mėginių tyrimai rodo, kad mikrobinė tarša leistinas normas 3-5 kartus viršija Rąžės upelio žiotyse, o paplūdimiuose, atlikus kelis mikrobinius tyrimus, vandens kokybė pripažinta gera.
Kadangi dar neištirta, ar jūros vandenyje nėra salmonelės bakterijų, sukeliančių salmoneliozę, higienistai poilsiautojams rekomenduoja jūroje nesimaudyti keletą dienų, per kurias ir paaiškės kitų tyrimų rezultatai.
Penktadienį higienistai paskelbė, kad mikrobinė tarša leistinas normas 2-3 kartus viršija į jūrą įtekančio Rąžės upelio žiotyse bei Baltijos jūroje - moterų paplūdimyje, bendrajame paplūdimyje gelbėjimo stoties link.
Higienistai padidėjusią taršą siejo su praėjusią savaitę įvykusia avarija, kai užsikimšus kanalizacijos vamzdžiams į Rąžės upelį apie devynias valandas tekėjo fekalijos. Manoma, kad išsilieti į Rąžės upelį galėjo iki 30 kubinių metrų viešbučių bei kavinių nuotekų.
Specialistų teigimu, avarijos priežastis - vamzdynuose susidaręs riebalinis kamštis, dėl kurio kalčiausios yra kavinės, viešbučiai, neturintys specialios riebalų skaidymo įrangos ir "viską plaunantys į kriauklę".
Kitą dieną po avarijos paimti upelio ir jūros vandens tyrimai parodė, kad Baltijos jūra neužteršta. Tačiau Rąžės žiotyse, kur vanduo įteka į Baltijos jūrą, mikrobinė tarša leistinas normas viršijo keletą kartų, o toje vietoje, kur fekalijos pateko į upelį - net keliasdešimt kartų.
Po vandentiekio avarijos Baltijos jūros vanduo ties Palanga tikrinamas nuolat.
Baltijos jūros vanduo švarus Šventosios, Nidos, Klaipėdos paplūdimiuose.
BNS
