Hugo Chaves turėtu žinoti, kad Romos katalikų bažnyčios diegiami metodai kolonizavimo metu ir dabar yra visiškai netapatūs. Buvu nykūs viduramžių metai ir nesąžininga taikyti tuos pačius dorovinius kriterijus Bažnyčiai, kuri per tuos kelis šimtmečius pasikeitė neatpažystamai. Tais laikais buvo įprasta žiauriai elgtis su kitatikiais. Tie žmonės, kurie tai darė Bažnyčios vardu, jau senai pleškinasi pragaro liepsnose. Mes savęs pačių netapatiname su ta parsidavėlių kartą, kuri lindo Sovietams į šikną. Praeis kiek tai laiko ir tą patį Hugo Chaves žmonės prisimins tik kaip tironą, nusmūgdžiusį Venesuelą.