Jonas Vilniaus oro uoste dirba jau 10 metų, tad patirties, valdyti įtemptas situacijas jam nestinga. Kadaise vos baigęs studijas vyras įsidarbino Aviacijos saugumo patikros asistentu ir pusę metų tiesiog skenavo keleivių bilietus. Ilgai šioje pozicijoje jis neužsibuvo – palaipsniui kilo karjeros laiptais, kol galiausiai, 2017 metais, tapo Aviacijos saugumo vadovu ir pradėjo vadovauti 132 žmonių kolektyvui.
Tai – visą parą pasiekiami darbuotojai, padedantys užtikrinti į oro uostą patenkančių keleivių saugumą. Saugumo taisyklės yra gana griežtos – jų turi laikytis ne tik keleiviai, bet ir patys darbuotojai. „Mūsų siekis yra skatinti saugumo kultūrą, tad viskas prasideda nuo mūsų pačių – tiek nuo vadovų, tiek kitų darbuotojų, kurie turi rodyti pavyzdį. Todėl čia nėra jokių nuolaidžiavimų“, – sakys laidoje Jonas.
Laidos vedėjui Audriui Bružui pasiteiravus, o ką gi daryti, norint keliauti ramiai ir saugiai, laidos herojus nedaugžodžiaus – visada reikia klausyti oro uosto darbuotojų ir skrydžių įgulos narių nurodymų.
Tiesa, per dešimtį metų darbo tokioje dinamiškoje ir streso kupinoje aplinkoje, jis yra matęs visko. Pasak jo, dažniausiai nemalonios situacijos kyla tada, kai keleiviai ima pernelyg piktnaudžiauti alkoholiu. Tokiais atvejais neretai kyla tarpusavio konfliktai ir negirdėdami personalo įspėjimų, apsvaigę keliautojai ne tik pažeidžia saugumo taisykles, tačiau galiausiai būna ir nepriimami į skrydžius.
Labiausiai įsiminęs įvykis Jono karjeroje buvo susijęs su netikru pavojumi: „Kartą keleivis, Danijos pilietis, vienoje parduotuvėje nusipirko meno kūrinį, kurį sudarė dalys, labai panašios į granatos dalis. Aišku, dalys buvo be sprogstamosios medžiagos, bet ji atrodė kaip tikra granata, tiesiog vietoje ištraukimo kištuko, ten buvo du auksiniai žiedai, kurie simbolizuoja meilę ir ištikimybę. Dėl šio meno kūrinio iš viso terminalo turėjome evakuoti apie 2000–3000 keleivių, nes tarnybos – tiek policijos pareigūnai, tiek Aro pareigūnai – sureagavo labai rimtai. Keleivis buvo labai nustebęs ir bijojo atsakomybės, nes galvojo, kad tai – asmeninis jo daiktas ir atsakomybė priklauso jam. Bet galiausiai jis išskrido – policija, kiek žinau, didesnių priekaištų jam neturėjo“.
Dauguma mūsų oro uoste lankomės ne taip dažnai, todėl natūralu, jog atsidūrę svetimoje aplinkoje, susiduriame su įvairiomis baimėmis ir įtampa. Štai ir Jonas tvirtina, kad dažniausiai keleiviai streso būseną išgyvena ne skrydžių, o patikros metu, kadangi nėra tikri, ar su savimi pasiėmė visą reikalingiausią turtą ir ar į lagaminą neįsidėjo draudžiamų daiktų.
Panaši savijauta mus gali aplankyti ir kasdienėse, visiškai įprastose situacijose. Vieno iš bankų Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška pastebi, jog vis dar pasitaiko žmonių, besibaiminančių dėl savo pinigų, laikomų bankuose, saugumu. Tačiau Romas pabrėžia, kad per dvidešimties metų karjeros laikotarpį, nėra girdėjęs nė vieno atvejo, kai pinigai būtų dingę iš klientų banko sąskaitų be jų žinios. Dažniausiai žmonės patys atlieka įvairius veiksmus, leidžiančius sukčiams pasisavinti jų pinigus.
„Populiariausi būdai išvilioti pinigus – telefoninių sukčių skambučiai, kurių metu žmonės prisijungia prie savo paskyrų, patvirtina pinigų pervedimus su prisijungimo priemonėmis, ir taip tuos pinigus išleidžia. Dar viena sritis – elektroninė prekyba, kai piktavaliai pardavinėja tam tikras prekes, surenka pinigus, bet prekių neišsiunčia arba surenka pinigus ir atsiunčia ne tas prekes“, – savo įžvalgomis dalysis specialistas.
Daugiau apie tai, kaip išlikti ramiems, patekus į įtemptas gyvenimo situacijas, pamatysite laidoje „Sėkmės istorijos“ jau šį šeštadienį 9.30 val. per TV3.
