Politinių partijų margumynas

Lietuvoje šiuo metu yra 37 registruotos politinės partijos, paradoksas, tačiau maždaug tik vienas trečdalis partijų realiai veikia politinėje arenoje, likusios yra neegzistuojančios arba merdinčios. Politines partijas prižiūri ir jų steigimą tvirtina arba ne Teisingumo ministerija. Mes netgi turim politinių partijų įstatymą, kuris sako, kad politinę jėgą galima įkurti turint 1000 jos steigėjų, kurie išrenka partijos vadovybę, priima įstatus, programą.
Paradoksas, Lietuva turi mechanizmą kaip įsteigti politinę partiją, tačiau instrumento, kaip ją panaikinti nėra išskyrus vieną atvejį, kai partijos steigėjai nusprendžia likviduoti politinę jėgą. Retorinis klausimas, kas norės savanoriškai panaikinti savo sukurtą partiją, greičiausiai “Savižudžių” neatsirastų.
Remiantis elementaria logika partijų steigimą ir panaikinimą turėtų reguliuoti Teisingumo ministerija. Reikėtų numatyti instrumentą, kuris visoms partijoms pagal vieną nustatytą formą leistų parodyti savo narių skaičių. Jei partija neturi 1000 narių, ji turi būti likviduojama arba pasiūloma galimybė susijungti su kita partija.
Kritikai tokiame projekte gali įžvelgti valstybės norą susidoroti su politinėm partijom, bet įžvalga neatlaiko kritikos jei partijoje yra daugiau nei reikiamas skaičius žmonių. Tokiu atveju jokio “susidorojimo” nėra.
Mažesnis partijų kiekis leis geriau žmonėm pasirinkti per rinkimus.

Ar A.Paleckio vadovaujamas Frontas atliks socialdemokratinę misiją tuojau pamatysim elgesyje su AMB -u ir jo paslaugomis Kristinutės viebučiui.