Prancūzų fotografas Frederikas Šobin nustebo, kai 2003 viešėdamas Tbilisio (Gruzijos sostinė) turguje jo akis patraukė keista, neįskaitomom raidėm, knyga. Negalėdamas jos perskaityti, prancūzų fotografas susidomėjo knygos fotografijomis.
Tai buvo 70-ųjų metų post revoliucinės architektūros kronika. Čia buvo sudėta keistų pastatų kolekcija, atskleidžianti neįprastą stilių: prie sovietinės suprematizmo ir konstruktyvizmo mokyklos čia buvo ir pastatai, stipriai atspindintys tokių Vakarų architektų įtakos linijas kaip Alvar Aalto, Antonio Gaudi ar Oskarą Niemeyer.
Visose minėtose fotografijose dominavo tvirtumas, užuominos apie „sputnikus“, kosmines raketas ir skraidančias lėkštes.
Fotografas susidomėjo ir pradėjo septynių metų „odisėją“ fotografuodamas ir ieškodamas neįprasčiausių sovietinių laikų architektūrinių kūrinių. „Kiekvienas iš jų yra savaip nuostabus, - sako F. Šobin. „Tai tarsi atrasti dar vieną savo nuosavą Maču Pikču“.
Išleistoje fotografijų knygoje, pavadintoje „Kosminės komunistinės konstrukcijos“, fotografas F. Šobin pateikia 90 pastatų, nufotografuotų buvusiose Tarybų sąjungos valstybėse, kuriuos jis vadina „ketvirtuoju“ sovietų architektūros amžiumi, - rašoma tinklapyje guardian.co.uk.
Fotografijos atskleidžia nelauktą stiliaus ir vaizduotės posūkį, skleidimąsi, kuris vyko nuo 1970 iki 1990 metų, per kuriuos, priešingai nei 1920 ar 1930 metais, nesusiformavo jokia nauja mokykla, apibrėžianti tokį architektūrinį stilių.
Konstrukcijos byloja apie chaotišką impulsą architektūroje, kurį tarsi „pasiskolino“ griūvanti sistema. Pastatų įvairovė byloja apie Tarybų sąjungos pabaigą.
