Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA) ką tik pateikė Europos mastu atliktos nuomonių apklausos darbuotojų saugos ir sveikatos tema rezultatus. Jie rodo, kad dauguma Europos piliečių yra susirūpinę tuo, kad dabartinė ekonominė krizė gali turėti neigiamą poveikį darbuotojų saugai ir sveikatai, keldama pavojų pasiekimams, kurie, jų nuomone, įvyko per pastaruosius penkerius metus.
Be to, daugelis europiečių mano esą gerai informuoti apie darbuotojų saugą ir sveikatą ir laiko juos svarbiu veiksniu pasirinkdami naują darbą.
Ekonomikos nuosmukis daro spaudimą Europos darbuotojams
Pagal nuomonių apklausos rezultatus šeši iš dešimties europiečių mano, kad pasaulinis ekonomikos nuosmukis pablogins darbo sąlygas, ypač susijusias su darbuotojų sveikata ir sauga. Dauguma valstybių narių respondentų (75 proc.) mano, kad prastos sveikatos priežastys bent jau iš dalies glūdi darbe, kurį žmogus dirba.
EU-OSHA direktorius Jukka Takala suvokia problemas, su kuriomis šiandien susiduria įmonės, ir primena joms apie būtinybę investuoti į savo darbuotojų sveikatą: „Finansinė krizė gali paskatinti organizacijas nepaisyti darbuotojų saugos ir sveikatos arba menkinti jų svarbą. Netgi yra pavojus, kad bendrovės nuspręs sumažinti investicijas į darbuotojų saugą ir sveikatą (DSS). Mums, kaip agentūrai, iškyla uždavinys įtikinti jas, kad nėra prasmės siekti trumpalaikės naudos, nes tai sukels ilgalaikes problemas. Visa mūsų veikla rodo, kad sveikesnėje darbo aplinkoje darbo našumas yra didesnis.“
Svarbiausia – atlyginimas ir darbo vietos išlaikymo garantija
Didėjant nedarbui, žmonėms gali labiau rūpėti darbo vietos išlaikymo garantija nei su jų darbo sąlygomis susijusi sauga ir sveikata. Į klausimą apie naujo darbo pasirinkimą lemiančius veiksnius Europos Sąjungos piliečiai atsakė, jog darbo vietos išlaikymo ir atlyginimo dydis jiems svarbiau nei saugios ir sveikatai palankios darbo sąlygos; pastarosios yra trečioje vietoje pagal svarbą, toliau eina darbo valandos.
Darbo užmokestis yra svarbiausias 81 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių, maža tikimybė prarasti darbą – 32 proc. lietuvių. Saugios ir nekenksmingos darbo sąlygos būtų aktualios 29 proc. lietuvių, ieškant naujo darbo. Nors net 51 proc. respondentų Lietuvoje atsakė, kad dirbamas darbas turi didelės įtakos žmonių sveikatos sutrikimams – tai didžiausias skaičius visoje ES, kur taip manančių vidurkis yra tik 28 proc.
Geresnis informavimas – geresnės saugos ir sveikatos sąlygos
Vilčių teikia žinia, kad daugelio valstybių narių (visų pirma ES-15) žmonės mano, jog yra gerai informuoti apie rizikos veiksnius darbo vietoje, o 57 proc. respondentų mano, kad per pastaruosius penkerius metus darbuotojų sauga ir sveikata pagerėjo.
Lietuvoje, pagal tyrimo duomenis, apie darbo vietoje saugai ir sveikatai kylančius pavojus gerai ir prastai informuotų žmonių skaičius yra apylygis: gerai informuoti mano esantys 39 proc., prastai – 34 proc. apklaustųjų. Kad yra labai gerai informuoti atsakė 9 proc., kad visiškai neinformuoti – 10 proc. respondentų.
