Europos Komisijos skirtą finansavimą Baltijos jūros strategijos įgyvendinimui europarlamentaras Vytautas Landsbergis laiko gera naujiena ir mano, kad ateityje, nuo 2011 metų, būsią galima tikėtis, ko praėjusią kadenciją siekė intergrupė, - ir atskiros biudžeto eilutės.
Šią naujieną Strasbūre vykusiame Europos Parlamento (EP) "Europos Baltijos" intergrupės posėdyje pranešė europarlamentaras iš Suomijos Karlas Haglundas.
"Prastesnė žinia, kad finansavimas skiriamas ne strategijai apskritai, o tik projektams, bendriems su "trečiosiomis šalimis", t.y. Rusija", - pažymėjo europarlamentaras V. Landsbergis.
V. Landsbergis komentavo šį posūkį kaip esminį pačiai Europos Sąjungai.
"Jeigu tai tik pyrago gabalas, atriektas Rusijai, kad ji pritartų Baltijos jūros strategijai, matytume tiesiog didėjančią ES priklausomybę nuo Rusijos politinių nuotaikų". Kita vertus, čia galime matyti ir esminį proveržį į savaip šviesią ateities perspektyvą. Faktas, kad per projektus Rusija gauna kontrolę ES lėšoms, gali būti ženklas, jog tai tik pradžia", - pabrėžė Europos Parlamento narys.
Anot V. Landsbergio, tikėtina, kad kada nors Rusija apskritai kontroliuos Europos lėšų naudojimą; tada ši pradinė sėkmė pasirodys buvusi didžiulės nesėkmės pradžia. "Turime suvokti, kas vyksta", - paragino europarlamentaras.
K. Haglundas, atsakydamas, paaiškino, jog Komisijoje išties galvojama, kad projektai be Rusijos dalyvavimo "prie stalo" nebūtų sėkmingi. Tokių sričių esą jau kelios, ir viena jų - Baltijos jūros strategija.