NATO valstybių, vykdančių misijas užsienyje, gynybos ministrai nusprendė sumažinti bloko greitojo reagavimo pajėgas, kurios, kilus karinei grėsmei, turėtų pirmosios ateiti į pagalbą Estijai, praneša Estijos dienraštis „Postimees“.
Dienraščio teigimu neformaliame NATO gynybos ministrų susitikime buvo iš esmės susitarta sumažinti greitojo reagavimo pajėgas sudarančių padalinių, esančių nuolatinėje kovinėje parengtyje, skaičių.
NATO greitojo reagavimo pajėgos, kurias sudaro apie 25 tūkstančiai karių, turi būti pasirengusios per 5 – 30 dienų nuo politinio sprendimo priėmimo išvykti į bet kurią pasaulio vietą, kur kilo NATO šalims gresianti krizė.
Tačiau nuo šiol nuolatinėje kovinėje parengtyje bus tik dalis NATO greitojo reagavimo pajėgų padalinių, nes didžioji dalis bloko šalių pajėgų vykdo taikdariškas misijas Afganistane, Irake ir Kosove.
Estijos ginkluotųjų pajėgų vado generolo majoro Antso Laaneotso teigimu NATO greitojo reagavimo pajėgų mažinimas kelia problemų Estijai, nes laiko tarpas, per kurį visos NATO greitojo reagavimo pajėgos galėtų atvykti į pagalbą Estijai, padidėja.
„Suprantama, kad jei ne visos greitojo reagavimo pajėgos yra nuolatinėje kovinėje parengtyje, tai jos į iškilusius pavijus galės reaguoti tik mažesnėmis jėgomis, - sakė generolas. – Tai yra, pradinis greitojo reagavimo pajėgų potencialas sumažės“.
Estijos gynybos ministerijos NATO, Europos saugumo ir gynybos politikos skyriaus viršininkas Henrikas Praksas dienraščiui sakė, kad naudos iš NATO greitojo reagavimo pajėgų mažinimo gaus didžiosios NATO šalys, kurios dabar galės lanksčiau operuoti savo pajėgomis.
