Europos Parlamento (EP) nariai, atstovaujantys Rytų Europą ir Vakarų Europą, skirtingai vertina galimą Rusijos grėsmę Bendrijai. Tokią poziciją žurnalistams išsakė ir EP vadovas J. Buzekas, kuris pabrėžė, kad tai labai jautrus klausimas kai kuriose šalyse, ypač Baltijos regione, kuris buvo TSRS sudėtyje.
J. Buzekas, buvęs Lenkijos ministras pirmininkas ir aktyvistas iš antikomunistinio Solidarumo judėjimo, yra pirmais Rytų Europos valstybės, įstojusios į Europos Sąjungą (ES) po 2004 m., atstovas. Galbūt todėl Lenkijos politikas ne kartą patikino, kad „klausimai dėl demokratijos ir žmogaus teisių niekada neturėtų būti praleidžiami, kai kalbame apie Maskvą“.
Naujasis EP vadovas teigia, kad Bendrija labai svarbiu laiko ir energetinį klausimą. Energetinė krizė, jau keletą kartų kilusi dėl sustabdyto rusiškų dujų tiekimo, aktuali kiekvienai ES narei. Tačiau savo ruožtu J. Buzekas patikino, kad Europa siekia palaikyti gerus santykius su Maskva ir bendradarbiauti su šia šalimi įvairiose, - tame tarpe ir energetikos, sferose.
Kalbėdamas su euobserver žurnalistais, J. Buzekas išsakė nuomonę, kad vis dėlto dialogas su Rusija yra pakankamai sudėtingas. Visų pirma, energetika yra neatsiejamas politikos svertas. Be to, ES vis dar neturi užsitikrinusi alternatyvaus energetikos tiekimo, kuris sustiprintų Bendrijos nepriklausomybę.
Pakankamai kebli situacija ir su tolesne ES plėtra. Bendrija siekia artimesnio bendradarbiavimo su vis dar Rusijos įtakoje esančiomis valstybėmis – visų pirma Ukraina, taip pat Moldova. Šiam bendradarbiavimui pavasarį netgi buvo priimta „Rytų kaimynystės politikos“ strategija. Tačiau būtent čia Maskva įžvelgia Europos siekį sumažinti Kremliaus įtaką buvusiose sovietinės sistemos valstybėse. O tai savo ruožtu sukelia aršią ir kritišką rusų reakciją.
Šiaip ar taip, J. Buzeko teigimu, svarbu ne tik įžvelgti ES ir Rusijos bendravimo spragas, bet ir teigiamas paraleles. Tuo labiau, kad vis daugiau ES įmonių siekia dalyvauti Rusijos rinkos procesuose. Europietiško kapitalo spartesnis atėjimas į milžiniškus gamtos turtus valdančią, tačiau kitose sferose dar pakankamai atsiliekančią Rusiją būtų naudingas tiek šiai šaliai, tiek be abejo ir Europos kapitalui.
Todėl, nepaisant vis dar išliekančių tam tikrų kliūčių abipusiam bendradarbiavimui, EP vadovas J. Buzekas pasidžiaugė intensyvesniu Europos ir Rusijos dialogu tokiose srityse, kaip kad pasienio kontrolė, ekologija, taip pat bendra pozicija kai kuriais tarptautiniais klausimais.
Tuo labiau, kad Vakarų civilizacijai vis didesnį iššūkį meta ir radikalėjančios islamo valstybės, kai kurių šalių, tokių kaip Iranas, branduolinių technologijų vystymas. Bendradarbiavimą tarp Rusijos ir ES gali suaktyvinti ir pasaulinė krizė, nuo kurios nukentėjo tiek rusai, tiek europiečiai. Taigi, nepaisant energetinės grėsmės, kai kurių Rytų Europos valstybių nuogąstavimo dėl Maskvos politikos, Bendrija , nepamiršdama demokratiškų vertybių, turėtų siekti konstruktyvaus dialogo su Rusija. Juk dialogas visada ir visiems daug naudingesnis, nei kad konfrontacija.
