Praėjo tie laikai, kai Lietuvoje gaminama ir į kitas valstybes gabenama produkcija turėjo būti tik pigi. Dabar daugelio šalies įmonių gamybos procesai stebimi kaip po padidinamuoju stiklu – užsienio partneriai nuolat vykdo specialius auditus ir kelia vis aukštesnius reikalavimus, teigia kenkėjų kontrolės paslaugų bendrovė „Dezinfa“. Koją pakišti gali net ir tokia, iš pirmo žvilgsnio atrodytų, smulkmena, kaip paukščiai gamyklos kieme.
Nors mūsų šalies eksportuojančios bendrovės jau senokai dirba pagal tarptautinius standartus, tačiau, norint atitikti griežtus kenkėjų audito kriterijus, reikia investuoti nemažai papildomų lėšų, laiko, pildyti įvairių dokumentų šūsnis. Tuomet, pasirodo, ir susiviliojama pataupyti.
„Vis dar pasitaiko atvejų, kai Lietuvos įmonės ar net tarptautinių kompanijų atstovybės galvoja, kad jeigu, pavyzdžiui, išvežamame krovinyje plika akimi nematyti tarakonų, pelių ar kitų kenkėjų, tai jis jau yra tinkamas eksportuoti. Tačiau paskui paaiškėja, kad užsienio užsakovai žymiai reiklesni, negu tikėtasi. Jie nori žinoti ir tikrina net mažiausias detales: kokios priemonės buvo pasitelktos kenkėjams naikinti, ar naudotos cheminės medžiagos yra autorizuotos ir t.t.“, – teigė „Dezinfos“direktorė Margarita Kutkaitė.
Anot M. Kutkaitės, ypatingą dėmesį užsienio auditoriai skiria kenkėjų prevencijai, t. y. tam, kad pastariesiems net nebūtų galimybių atsirasti tam tikroje kompanijoje ar gamykloje. Kenkėjų kontrolės įmonės direktorė prisimena ne vieną atvejį, kai įmonėse nebuvo kandžių, tačiau auditoriai iškart domėjosi, kas yra daroma, kad jų ir neatsirastų.
Užkliuvo balandžiai kieme
Daiva Grikšienė, bendrovės „Amilina“, gaminančios kvietinį krakmolą ir glitimą, kokybės laboratorijos vedėja, pasakojo, kad nesusipratimų su užsienio partneriais vieną kartą kilo net dėl to, kai pastarieji gamyklos teritorijoje pamatė skraidančius balandžius. Nedelsiant teko imtis priemonių – užtvertos paukščių perėjimo vietos ir įrengtos tarptautinius reikalavimus atitinkančios gaudyklės. Kitaip bendradarbiavimas būtų galėjęs nutrūkti.
„Pavyzdžiui, krakmolą gaminame tiek popieriaus, tiek maisto pramonei – pastarosios srities reikalavimai eksportuojamai produkcijai itin griežti“, – teigė D. Grikšienė, dirbanti įmonėje, kuri bendradarbiauja su įvairiomis valstybėmis, pradedant JAV ir baigiant Pietų Afrikos Respublika.
Kokybės laboratorijos vedėja pabrėžia, kad vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos turi žinoti produkciją eksportuojančios įmonės – neužtenka vieną kartą išnaikinti kenkėjus, tai tenka daryti nuolat. Be to, siekiant užtikrinti, kad pagamintas produktas bus saugus, reikia ne vienos, bet viso komplekto apsaugos priemonių. Ypač svarbu nustatyti kenkėjų – vabzdžių, graužikų, paukščių – atsiradimo vietas ir jas nuolat tikrinti.
Kovoja su vėjo malūnais
„Dezinfa“ direktorė M. Kutkaitė prideda, kad, norint užtikrinti tokią kenkėjų kontrolę, kokios tikisi užsienio tiekėjai, tenka pildyti daug įvairiausių dokumentų. Pasitaiko ir taip, kad įmonėje dirbantys gamybos specialistai susipainioja jų gausoje, be to, jiems lieka mažiau laiko tiesioginiams savo darbams atlikti.
„Dažnai į mus kreipiasi įmonės, kurios iš pradžių bandė pačios susidoroti su griežtais užsienio užsakovų reikalavimais dėl kenkėjų. Tačiau neretai tai prilygsta kovai su vėjo malūnais, nes visas sąlygas vidiniais resursais ir priemonėmis atitikti labai sunku. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos tiekėjai reikalauja, kad specialios lempos, kuriomis naikinami kenkėjai, būtų pagamintos iš tam tikrų medžiagų ir pan. Taip pat prašoma pateikti tokius sudėtingus dokumentus kaip stebėjimo planai bei rezultatų analizės, įrodančios, kad produkcija yra maksimaliai apsaugota nuo kenkėjų“, – teigė M. Kutkaitė.
Visos valstybės vienodai griežtos
Dalia Navikauskienė, bendrovės „Pieno žvaigždės“ filialo „Pasvalio sūrinė“ vyriausia technologė, sakė, kad užsienio užsakovai įmonės gamybos procesą ir technologijas audituoja nuolat – vieni kas ketvirtį, kiti – kas pusę metų.
Per tokius auditus itin didelis dėmesys skiriamas ir kenkėjų kontrolei. Vyriausia technologė teigė, kad šiais laikais tikėtis, kad maisto produktus pavyktų eksportuoti iš šalies, prieš tai tinkamai neapsisaugojus nuo kenkėjų, mažų mažiausiai – naivu.
Vyriausia technologė sakė negalinti išskirti kurios nors valstybės, kuri eksportuojamai produkcijai keltų aukščiausius reikalavimus. „Paprastai visus patikrinimus vykdo nepriklausomi auditoriai iš Europos, nesvarbu, iš kokios šalies yra tiekėjas. Pavyzdžiui, Rusijos rinkai siūlome išrūgų miltelius, tačiau užsakovo sąlygos nemažiau griežtos kaip ir Europos Sąjungos. Todėl turime stengtis, kad kenkėjų nebūtų visoje gamybos grandinėje – pradedant pieno supirkimo punktais ir baigiant gamyklos teritorija“, – teigė D. Navikauskienė.
M. Kutkaitė pabrėžia, kad ne tik išaugo reikalavimai įmonėms dėl griežtos kenkėjų kontrolės, bet ir patobulėjo būdai, kaip nuo jų apsisaugoti. „Nereikėtų klaidingai įsivaizduoti, kad kenkėjai įmonėse naikinami tiesiog papilant jiems bet kokių nuodų. Gamybinių patalpų viduje negalima naudoti cheminių preparatų, todėl kenkėjai naikinti pasitelkiami įvairūs modernūs mechaniniai ar automatiniai spąstai, kurie į aplinką neišskiria jokių nuodingų medžiagų“, – pasakojo M. Kutkaitė.
Reikalavimai nemažės
Deja, nėra konkrečios statistikos, kiek mūsų šalies įmonių produkcijos, gabenamos į užsienį, dėl tinkamai neatliktos kenkėjų kontrolės kiekvienais metais grįžta atgal pas siuntėją. Taip pat dažnai vengiama kalbėti apie tai, kaip toks aplaidumas pakenkė įmonių bendradarbiavimui su užsienio pirkėjais.
Nutylima ir apie kenkėjų kontrole besirūpinančių specializuotų įmonių klaidas – ne visos iš jų pasitelkia medžiagas ir priemones, kurios atitinka griežtus tarptautinius standartus, o dėl to nukenčia jų paslaugomis besinaudojantis verslas. Tačiau specialistai sutaria – užsienio užsakovų reikalavimų kartelė tikrai nebus nuleista žemyn, todėl, norint būti konkurencingu ne tik savo šalies rinkoje, bet ir už jos ribų – kenkėjų kontrolės procesus teks vertinti atidžiau.
„Dezinfa“ informacija
