Jeigu stambios valstybės kontroliuojamos bendrovės dirbs sėkmingai, jų vadovai, vadovų pavaduotojai ir vyr. buhalteriai turės galimybę uždirbti daugiau nei dabar.
Tą leidžiantį Vyriausybės nutarimą susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pasitiko skambiu pareiškimu, kad tuo metu, kai valstybiniame sektoriuje alga yra 5 tūkst. litų, o privačiame profesionalūs vadybininkai uždirba ir po 25 tūkst. litų, į pirmąjį „papuola arba bepročiai, arba vagys“.
„Mano galva, šioje valstybėje ne viskas yra tvarkoje. (...) Kad įmonės neštų pelną ir suneštų daugiau pinigų į biudžetą, tam yra reikalingi profesionalūs vadybininkai, kurie šiuo metu versle uždirba 15, 20, 25 tūkst. litų, ir valstybinis sektorius tiesiog nekonkuruoja. Į valstybinį sektorių, kai alga yra 5 tūkst. litų, papuola arba bepročiai, arba vagys“, – kalbėjo E. Masiulis.
Vyriausybė trečiadienį nutarimu susiejo stambių valstybės kontroliuojamų bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyr. buhalterių darbo užmokestį su vidutiniu statistiniu darbo užmokesčiu. Iki šiol jis buvo susietas su vidutine tos įmonės darbuotojų alga ir negalėjo viršyti 5 vidutinių įmonės darbuotojų užmokesčių.
„Šiuo metu statistinis darbo užmokestis – beveik 2 tūkst. litų, tai maksimali alga, kurią gali gauti tokių kompanijų vadovai „ant popieriaus“, bus 10 tūkst. litų. Pusė algos yra stabili, o kita pusė yra kintama pagal užsibrėžtus tikslus. Jeigu tikslai yra pasiekiami, tai yra mokama ir kita dalis, jeigu nepasiekiami, tai kitos kintamosios dalies vadovai gali ir negauti“, – aiškino E. Masiulis.
Nutarime pažymėta, kad didelė įmonė tai yra ta, kur dirba ne mažiau kaip 5 tūkst. žmonių, o jos pagrindinės veiklos pajamos yra ne mažesnės nei 150 mln. litų.
Tokios, pasak E. Masiulio, yra ir „Lietuvos paštas“, „Lietuvos geležinkeliai“, „Lietuvos energija“.
Kokius įmonė kelia tikslus ir kaip sekasi juos įgyvendinti, yra vertinama kas ketvirtį. Kas tiek laiko gali kisti ir įmonių vadovų atlyginimai.
