Šešiolikmečio Roko Vitkausko gyvenime prieš metus įvyko pirmas staigus posūkis, kuris nuo dziudo atvedė link regbio. Nuo vaikystės dziudo praktikavęs jaunuolis, tapęs ir Lietuvos dziudo čempionu, Vilniuje pamatęs regbio reklamą nusprendė, kad tai sporto šaka, kuri jam tinka ir patinka. Ir pasinėrė į regbį, kuris nuviliojo ir Londoną. Čia jis tobulinasi regbio akademijoje ir jaučia, kad vieną dieną teks atstovauti ir suaugusiųjų vyrų rinktinei, teigiama pranešime spaudai.
Jaunas vaikinas supranta, kad tokie pokyčiai būtų neįmanomi be tėvų supratimo ir palaikymo. Šie neprieštaravo sūnaus norui palikti mokyklą Alytuje ir persikelti gyventi, mokytis ir mėgautis regbiu Londone. R. Vitkauskas įsitikinęs, kad Londone įsikūrusi „Blackheath” regbio akademija ne tik puiki vieta tobulėti sportininkui, bet ir netrukdo semtis mokslo žinių. Akademijos direktoriaus įsakymas visiems aiškus: „Nelankai pamokų – treniruotėse taip pat tavęs niekas nelauks.“
- Kur ir kada pradėjote žaisti regbį ir kaip apskritai juo susidomėjote?
- Regbį pradėjau žaisti visai neseniai, 2013 metų pradžioje. Prieš tai sportavau dziudo, buvau daugkartinis Lietuvos čempionas, rinktinės narys , tačiau su tėvais dažnai važiuodavome į Vilnių (gyvenau Alytuje, iki pat išvažiavimo) ir dažnai pravažiuodavome kažkokią regbio reklamą, berods Vilniau regbio akademijos (VRA), ir vis kalbėdavome su tėvais, kad man tiktų žaisti regbį. Taip pat retkarčiais žaisdavome kažką panašaus į regbį dziudo salėje, man puikiai sekdavosi nešti kamuolį. Na, o pirmą karta regbį pabandžiau Vilniuje, kadangi nelabai žinojau, kad regbio klubas yra ir Alytuje. VRA treneris Vidmantas Valys davė informaciją apie Alytaus regbio klubą ir jam vadovaujantį trenerį Darių Venzlauską. Tuomet prisijungiau prie Alytaus regbio klubo bei važinėjau į Vilnių sekmadieniais tobulintis akademijoje.
- Ko išmokote pasukęs į regbį? Dziudo individuali sporto šaka, o regbis paremtas vien komandiniu žaidimu.
- Atstovavau Alytaus klubą Lietuvos regbio-7 čempionate bei teko sužaisti vieną mačą regbio-15 už Kauno „Ąžuolo“ komandą. Mano treneris Darius mane mokė penkių pagrindinių regbio vertybių: sąžiningumo, vieningumo, pagarbos, aistros bei drausmės. Ne ką svarbesni ir įvairūs žaidimo elementai. Vidmantas Valys taip pat daug prisidėjo prie mano kaip regbininko ugdymo.
- Kaip pasitaikė galimybė išvykti į užsienį?
- Na galimybę susikūrėme patys, tai yra aš ir mano tėvai. Aš norėjau išvykti svetur mokytis bei sportuoti, jie ją man suteikė. Už tai jiems labai dėkoju.
- Papasakokite trumpai apie akademiją, į kurią atvykote. Kaip ten verda gyvenimas?
- Visų pirma, akademija vadinasi „Blackheath Rugby Academy“, visi žaidėjai žaidžiantys joje yra britai. Akademija yra „Blackheath“ regbio klubo, o pats klubas žaidžia antroje lygoje. Mums tenka žaisti prieš stipriausias privačias mokyklas, kurių žaidėjai dažnai žaidžia už „Premier“ lygos akademijas.
- Koks dėmesys šioje akademijoje skiriamas mokslui?
- Akademijos direktorius sako, kad pirmoje vietoje yra mokslai. Ir iš tikrųjų taip yra, jei kažkas vėluoja į pamokas – negali dalyvauti treniruotėse.
- Ar norėtumėte ilgiau pasilikti Anglijoje, ar ateitį siejate su kita šalimi ar kitu klubu?
- Viskas priklauso nuo to kaip klostysis regbis, norėčiau žaisti regbį aukščiausiam klubiniam lygyje. Viskas spręsis nuo to kokiam lygyje būsiu pats, manau, kad esu toks žmogus, kuris neprisiriša prie gyvenamosios vietos, todėl manau kad būtų visai gerai pakeisti šalį kartu su klubu..
- Ar nejaučiate kalbos barjero?
- Barjero nejaučiu jokioje srityje gyvenime. Lietuvoje gaudavau gerus pažymius iš anglų kalbos. Tiesa, iš pradžių kalbėti kai kuriomis temomis buvo gana sunkoka, kaip ir suprasti ką šneka mokytojas, dėl įvairių mokslinių terminų. Vaikinai sako, kad mano anglų kalba labai sparčiai tobulėja ir pats tai jaučiu.
- Kas yra svarbiausia regbio žaidėjui, norinčiam įsitvirtinti užsienyje?
- Norėti. Nebijoti klausti, daug dirbi papildomai ir, aišku, per rungtynes įrodyti, ką gali.
- Ar tikitės atstovauti Lietuvos rinktinei?
- Šią vasarą žaidžiau draugišką mačą su Latvija U-17 regbio rinktinėje, turėjau žaisti ir čempionate, vykusiame Alytuje, tačiau išvažiavau į Londoną. Labai norėčiau žaisti už vyrų komandą ir širdį jaučiu, kad taip tikrai bus.
