Kopenhagoje prasidėjusi didžiulė tarptautinė konferencija turėtų suvienyti pasaulį bendram tikslui – mažinti atmosferos taršą ir stabdyti pasaulinį atšilimą.
Dalis valstybių gali paskęsti
Jei per keliasdešimt metų nepavyks sustabdyti klimato šiltėjimo ir ledynų tirpsmo, vandens lygis smarkiai pakils ir kai kurios žemose koralinėse salose įsikūrusios valstybės (pavyzdžiui, turistų pamėgti Maldyvai) atsidurs po vandeniu.
Pasaulyje vandens lygiui pakilus keliais metrais, netgi tokie dideli miestai kaip Sankt Peterburgas atsidurtų pavojuje. Pakrančių zonose padaugėtų potvynių, žemynų viduje – sausrų. Tirpstantys ledynai apnuogintų amžinai sniegu padengtas viršukalnes ir netgi Antarktidos pakraščius.
„Klimato kaita vyksta kur kas greičiau, nei mes manėme prieš dvejus metus. Jei situacija ir toliau bus nevaldoma, pasekmės bus pavojingos ar net katastrofiškos. Tai pats svarbiausias iššūkis dabartinei politikų kartai“, – prasidedant konferencijai Kopenhagoje kalbėjo Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas.
Anot jo, atėjo momentas, kai vien žodžių nepakanka, ir visiems reikia imtis veiksmų bei prisiimti įsipareigojimus. Konferencijos Kopenhagoje tikslas – sudaryti naują susitarimą dėl taršos ir šiltnamio efekto mažinimo tada, kai 2012 metais baigs galioti Kioto protokolas. Taip pat ketinama suderinti finansavimo mechanizmą, kad vargingąsias šalis, kurioms gresia didžiausias klimato kaitos keliamas pavojus, pasiektų šimtų milijardų dolerių dydžio parama. Konsultacijos dėl taršos mažinimo turėtų būti tęsiamos nuolat.
Galutinis visų šių veiksmų tikslas turėtų būti klimato šiltėjimo sustabdymas. Daug mokslininkų teigia, kad vidutinė temperatūra planetoje dar gali be katastrofiškų pasekmių kilti maždaug dviem laipsniais. Jei ši riba bus peržengta, žmonija atsidurs ant katastrofos slenksčio. Nuskęs bent kelios koralinėse salose esančios valstybės, katastrofiškų potvynių pavojus kils tokioms žemumų valstybėms, kaip, pavyzdžiui, Bangladešas ir Olandija.
Gamtos siurprizai
Kad tai – ne apokaliptiniai svaičiojimai, o realios niūrios prognozės, ekologai argumentuoja daugybe pavyzdžių. Šiemet vasara atskirose Europos dalyse buvo labai karšta, o pietinėje Vokietijoje balandžio mėnesį temperatūra buvo pašokusi iki 27 laipsnių Celsijaus. Alpėse ledynai tirpsta ir šiuo metu dengia mažiausią plotą per 150 stebėjimo metų. Golfo srovė visus metus maždaug dviem laipsniais šiltesnė nei įprasta. Indijoje vasarą temperatūra kone nuolat kopė per 50 laipsnių karčio, o šilumos rekordai pasiekiami kiekvieną šių metų mėnesį.
Tiesa, skambinantys pavojaus varpais dėl globalaus atšilimo turi ir rimtų oponentų. Jie pateikia alternatyvius skaičius – toje pačioje Vokietijoje praėjusią žiemą šalčiai buvo pasiekę minus 29 laipsnius, netgi Jungtiniuose Arabų Emyratuose užfi ksuota čia dešimtmečiais neregėta minus trijų laipsnių šalna ir netgi iškrito sniegas. Taip pat pasnigo pietinėje Turkijos dalyje, Sicilijoje, netgi prie Afrikos krantų esančiose Kanarų salose. Olandijos Roterdamo uoste pirmą kartą per trylika metų teko panaudoti ledlaužius.
Tačiau dažniausiai pripažįstama, kad klimato šiltėjimą liudijančių įrodymų yra kur kas daugiau nei jį neigiančių. O neįprasti gamtos reiškiniai tarsi patvirtina, kad planetos klimatas yra išbalansuotas. Pavyzdžiui, liūtys Austrijoje šiemet buvo stipriausios per du šimtmečius, didžiulis potvynis Stambule – neregėtas jau 80 metų, o sausra Teksase – baisiausia per šimtmetį. Beje, po alinančių karščių Teksasą užliejo didžiausios per 60 metų liūtys.
Pateikti pavyzdžiai rodo, kad planetoje dedasi kažkas neįprasta. Šitiek anomalijų per vienus metus! Tačiau mokslininkai pastebi – greta rekordinių karščių fiksuojami dideli šalčiai neturėtų stebinti. Klimato šiltėjimas nėra tolygus reiškinys. Tiesiog bendras oro temperatūros vidurkis kasmet kyla, ir karščio rekordai fiksuojami kur kas dažniau nei šalčio.
Nori dalytis naštą
Susitikime Kopenhagoje šalys susiskirsčiusios į dvi stovyklas – vienos ragina mažinti atmosferos taršą, slopinti šiltnamio efektą ir bet kokia kaina neleisti vidutinei metinei temperatūrai pakilti daugiau nei dviem laipsniais. Norint šį tikslą pasiekti, reikia iki 2020 metų sumažinti klimato taršą 25–40 proc., palyginti su 1990 metų lygiu. Pirmosiose tokių šalių gretose – Europos Sąjungos valstybės, Kanada, Japonija, netgi JAV, nuosekliai besipriešinusios Kioto protokolo ratifi kavimui bei iki 2005 metų buvusios didžiausia atmosferos teršėja pasaulyje.
Kitoje fronto linijoje – ne tokios turtingos, besivystančios šalys, kurių vėliavnešė – didžiausia planetos atmosferos teršėja Kinija. Šios šalys mano, kad turtingosios pasaulio valstybės turėtų prisiimti pagrindinę su klimato kaitos stabdymu susijusių išlaidų naštą. Visų pirma teigiama, kad, apribojus Kinijos ir kitų valstybių pramonės augimą, milijonai žmonių liks be duonos kąsnio. Antra – turtingos Vakarų šalys per kelis pastaruosius dešimtmečius perkėlė ženklią dalį pramonės (ypač – teršiančios aplinką) į besivystančias šalis, kur pigi darbo jėga.
„Kinijos pramonė labiausiai teršia atmosferą visų pirma todėl, kad gamina prekes eksportui. Mažiausiai penktadalis teršalų, paleidžiamų į aplinką, susiję su prekių gamyba eksportui. Todėl šalys, perkančios prekes iš Kinijos, turėtų solidarizuotis ir padengti dalį Kinijai tenkančių taršos mokesčių bei fi - nansiškai padėti plėtoti ekologišką gamybą“, – teigiama Kinijos valstybinės naujienų agentūros „Sinchua“ pranešime.
Kopenhaga – „Vilties miestas“
Susitikime Kopenhagoje dalyvaujančių šalių atstovų laukia išties nelengvos derybos, tačiau sprendimas būtinas. Susitikimo išvakarėse Vokietijos radijo stotis „Deutsche Welle“ savo tinklalapyje paskelbė konkretų pavyzdį, kas laukia atskirų valstybių ir netgi pasaulio regionų, jei klimato atšilimas nebus sustabdytas.
Pavyzdžiu buvo pasirinkta Centrinė Azija. Tadžikistane, Pamyro kalnuose esantys ledynai maitina svarbiausias regiono upes, kurių vanduo ypač svarbus kaimyninio Uzbekistano gyventojams. Per paskutinius penkiasdešimt metų ledynų plotas Tadžikistane sumažėjo trečdaliu. Jei šis procesas nebus sustabdytas, greitai upėse ir drėkinimo kanaluose pradės stigti vandens. Žemės ūkio naudmenos Centrinės Azijos lygumų regionuose sunyks, žmonės turės palikti gimtąsias vietas, ieškoti prieglobsčio miestuose ar netgi kitose valstybėse.
Į susitikimą Kopenhagoje visas pasaulis deda daug vilčių. Neatsitiktinai Danijos ministras pirmininkas Larsas Lokė Rasmusenas konferencijos atidarymo metu sakė: „Artimiausias dvi savaites Kopenhaga bus „Houpenhaga“ – „Vilties miestas“. Iki konferencijos pabaigos mes turime įstengti grąžinti pasauliui tai, ką jis suteikė mums šiandien: geresnės ateities viltį.“
Dr. Manvydas Vitkūnas
