Krekenavos seniūnijoje, Linkaučiuose, įkurtu žirgynu garsėjantis Dainius Kieras atsidūrė teisiamųjų suole. Bankrutavusios bendrovės "Ksatena" savininkas ir direktorius kaltinamas sukčiavimu, didelės vertės turto pasisavinimu, svetimo didelės vertės turto iššvaistymu, mokesčių nemokėjimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu ir buhalterinių dokumentų sunaikinimu.
Panevėžio miesto apylinkės teismui išnagrinėjus kaltinamojo valdytos įmonės bankroto bylą, buvo pateiktas apie milijono ir 200 tūkstančių litų civilinis ieškinys. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamos D.Kierui iškeltos baudžiamosios bylos posėdžiuose aiškinamasi, kur ši suma "nusėdo".
Vyriškis kaltinamas nuo 2002-ųjų iki 2006-ųjų pasisavinęs ir iššvaistęs milijoną 257 tūkstančius 846 litus, valstybei nesumokėjęs 29 tūkstančių litų mokesčių, už neatliktus darbus išrašydamas sąskaitas, iš valstybės atgavęs apie 32 tūkstančius pridėtinės vertės mokesčio.
Dokumentai - pavogti
Per ketverius metus verslininkas galėjo apgauti ne vieną ūkininką ir įmonę. Prokurorų pateiktame kaltinime teigiama, kad su ūkininkais bendradarbiaudamas D.Kieras sudarydavo sutartis įmonės vardu, tačiau paimtų pinigų neįnešdavo į kasą. Bankrutavusios "Ksatenos" vadovas kaltinamas iš bendrovės pasisavinęs 70 tūkstančių 225 litus.
Be to, fiktyvioms ir esančioms įmonėms buvo sumokėti maždaug 210 tūkstančių litų už neatliktus darbus siekiant susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį. Dar iš kelių ūkininkų buvo priimti užsakymai darbams ir pinigai: sukčiavimu kaltinamas D.Kieras trims užsakovams liko skolingas apie 155 tūkstančius litų.
Vakar vykusiame teismo posėdyje verslininkas turėjo pasiaiškinti ir dėl dingusių 789 tūkstančių 199 litų, kurie neva buvo sumokėti perkant 20 arų Latvijoje, Jūrmaloje, netoli jūros esančios žemės.
D.Kiero tikinimu, su įmone "Baltų žemės" buvo sudaryta sutartis, joje tebuvo nurodyta už žemes prašoma pinigų suma bei sąlyga, kad nuosavybės teisė į sklypą bus suteikiama tik įnešus visą sumą - maždaug milijoną ir 200 tūkstančių.
Kaltinamasis tvirtino, kad visi kiti žemės pirkimo dokumentai, išskyrus sutartį, buvo pavogti. Todėl įrodymų, kad pinigai per kelis kartus buvo perduoti grynaisiais "Baltų žemių" atstovui su juo susitikus netoli Panevėžio, esą nebeliko.
Aiškino nerišliai
Kaltinamasis nerišliai aiškino, kad tikėjosi žemę perparduoti "Ksatenai" ir turėti beveik pusę milijono litų pelną, tačiau "Baltų žemėms" perdavus maždaug 800 tūkstančių litų, įmonėje susidarė prasta finansinė padėtis, tad likusios sumos sukrapštyti nepavyko. Pasak D.Kiero, vėliau apie kilometrą nuo jūros esančią žemę pardavinėjusi įmonė dingo: pagal nurodytą adresą jos rasti nebepavyko.
Teisėjui pasiteiravus, kodėl pinigai buvo išmokami grynaisiais, kodėl niekada nebuvo apžiūrėtas praktiškai neegzistuojantis, daugiau nei milijono litų vertės sklypas, o sutartyje nenurodyti jokie jo kadastriniai duomenys, kodėl apie pirkimo-pardavimo dokumentų dingimą policijai buvo pranešta daug vėliau, nei apie kitus dingusius materialius daiktus - tik prasidėjus tyrimui dėl "Ksatena" bankroto, D.Kieras logiškai paaiškinti negalėjo.
"Apie "Baltų žemę" sužinojau iš skelbimo, tą sklypą mačiau internete, žemėlapyje. Man buvo užtikrinta, kad viskas bus sutvarkyta, aš pardavėjais pasitikėjau. Pats savo įmonę įkūriau nuo skolintų 10 tūkstančių litų, išauginau, įdarbinau penkiolika žmonių - ji buvo mano širdyje. Apie kokias aferas tada galėjau galvoti?" - posėdyje tikino kaltinamasis.
Savo sprendimo Latvijoje pirkti sklypą naudingumu D.Kieras tikino neabejojęs, nors tuo metu "Ksatena" jau buvusi skolinga ne vienam užsakovui, ne vienas ūkininkas laukė pažadėtų, tačiau taip ir neatliktų darbų.
Teismui pripažinus prokurorų pateiktus kaltinimus, Kierų žirgyno savininkui gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
