Davido Lango istorija tapo chrestomatiniu pavyzdžiu, kai žmogus išnyko liudytojams matant - lyg būtų ištirpęs ore ar be pėdsakų dingęs visiems laikams.
Informaciją apie šį paslaptingą nutikimą 1953 metų liepą išspausdino žurnalas "Fate". Informacijos autorius Stuartas Palmeris tvirtino, esą apie paslaptingą savo tėvo dingimą dar 1931-aisiais jam papasakojo Sarah, D.Lango duktė, ir ne tik papasakojo, bet ir parodė šį neįtikėtiną faktą patvirtinančius dokumentus.
Langas dingo 1880 metų rugsėjo 23 dieną Samnerio grafystėje eidamas per lauką netoli savo namų. Jo dingimą matė žmona, stebėjusį artėjantį vyrą nuo priebučio, taip pat vaikai - George'as ir Sarah, žaidę kieme. Jei apie keistą dingimą būtų pasakojusi vien žmona, būtų galima įžvelgti kriminalinę įvykių potekstę, juk neretai pasitaiko, kai engiama žmona neapsikentusi patyčių ir skriaudų nužudo tironą vyrą, paslepia kūną ir visiems praneša, kad nedėkingasis dingo, palikęs šeimyną vargo vargti. Tačiau ši istorija buvo kitokia.
Laiškas iš anapus
Tą paliudijo ir vietos teisėjas Augustas Peka, tuomet kaip tik su svainiu karieta važiavęs pro Langų namus. Jis ir tapo pagrindiniu liudytoju šioje keistoje istorijoje.
Palmerio straipsnyje būta ir labai melodramatiško epizodo, kuris jautrias žurnalo skaitytojas privertė ašaroti, nors pati istorija tapo ne tokia įtikinama. Esą Sarah jam papasakojusi apie tėvo laišką, kurį gavusi 1929 metais, praėjus 49 metams po jo dingimo. Tėvas rašė, jog dabar yra kartu su žmona ir laimina dukterį. Keista tai, kad jei Langas ir pateko į kitą dimensiją, tai jo mirusi žmona šito padaryti tikrai negalėjo. Jei sakytume, kad Langas galėjo mirti kitoje dimensijoje ir jo siela vis dėlto susitiko danguje su žmonos siela, tuomet kas parašė ir perdavė laiškelį?
Spaudos "antis"
Ši istorija klaidžiojo iš knygos į knygą apie anomalius reiškinius kaip nekelianti jokių abejonių. Matyt, taip būtų buvę ir toliau, bet visada atsiranda įkyrių žmonių, turinčių keistą pomėgį - demaskuoti visokius stebuklus.
Hershelis G.Pine'as buvo paprastas bibliotekininkas, kelis savo gyvenimo metus paskyręs vienam šios istorijos epizodui. Iš archyvų jis nustatė, kad nei Langų šeima, nei svarbiausias šio įvykio liudininkas - teisėjas Pekas - niekada nėra gyvenę Samnerio grafystėje...
Be to, Pine'as rado ir galimą šaltinį, tapusį Palmerio straipsnio pagrindu, - A.Birso mokslinį fantastinį apsakymą "Sunku pereiti lauką" (1854 m.), kuriame aprašyta labai panaši istorija.
Galutinį tašką padėjo kitas stebuklais netikintis žmogus - R.Schadewaldas, pasiūlęs atlikti grafologinę ekspertizę dokumentų, pateiktų kartu su Palmerio straipsniu žurnale. Paaiškėjo, jog Saros, jos tėvo ir notaro laiškai buvo parašyti vieno žmogaus, greičiausiai paties Palmerio, šitos daug triukšmo sukėlusios laikraštinės "anties" autoriaus.
Ne tokie efektingi
Veikiausiai tokie pat iš piršto laužti ir du kiti atvejai, pasakojantys apie 20-mečio Oliverio Larcho ir 11-mečio Oliverio Thomaso istorijas. Abiem šiems mįslingiems nutikimams būdinga nemažai panašių aplinkybių: tai nutiko žiemą, liudininkai girdėjo aukos šauksmą, vėliau rado jos pėdsakus, netikėtai nutrūkusius baltutėliame sniege.
Kartais rašoma apie dingusiojo balsą, sklindantį iš dangaus ir meldžiantį padėti. Turbūt Oliverio Thomaso istorija buvo nurašyta nuo pasakojimo apie Oliverį Larchą, o šio nelaimės pagrindu tapo fantastinis XIX amžiaus apsakymas. Ištyrus šiuos atvejus paaiškėjo, kad nei vienas, nei kitas realiai neegzistavo.
Nereikia manyti, kad paslaptingi žmonių dingimai - vien pramanai, jų pasitaiko, bet jie nebūna tokie efektingi ir gniaužiantys kvapą kaip išgalvotos istorijos, todėl rečiau ir patenka į knygas apie įvairias anomalijas.
