Teisiamųjų suole Regina V. atsidūrė dėl to, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles. Tai lėmė eismo įvykį per kurį buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Pirmos instancijos teismas vairuotoją pripažino kalta ir paskyrė jai 2,5 tūkst. eurų baudą, kurią moteris įpareigota sumokėti per 10 mėnesių. Taip pat ji privalės sumokėti 4,5 tūkst. eurų sumą draudimo bendrovei, kuri atlygino sužalotos moters patirtą neturtinę žalą.
Nesutikdama su paskirtu nuosprendžiu, Regina V. dar pateikė apeliaciją. Grubią klaidą padariusi moteris bandė įrodyti, kad dėl eismo įvykio kaltas ir pagrindiniu keliu važiavęs asmuo, kuris esą ženkliai viršijo leistiną greitį.
Grubi klaida
Šis eismo įvykis nutiko 2019 m. rugpjūčio 13 d., apie 11.20 val. Anykščių r., kelio Anykščiai–Svėdasai ir kelio Utena–Kupiškis nelygiareikšmių kelių sankryžoje.
Vairuodama lengvąjį automobilį „Mitsubishi Colt“ Regina V. pažeidė kelių eismo taisykles. Moteris nesiėmė visų būtinų priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Važiuodama šalutiniu keliu Anykščiai–Svėdasai, ji nedavė kelio pagrindiniu keliu Utena–Kupiškis važiuojančiam automobiliui „Opel Vectra“. Moteris nesustojo prieš „Stop“ liniją, o jei jos nėra – prieš kelio ženklą „STOP“, dėl ko įvažiavusi į sankryžą, susidūrė su minėtu automobiliu.
Per šį eismo įvykį labiausiai nukentėjo automobilio „Mitsubishi Colt“ keleivė R. A. Ji dėl daugybinių lūžių atsidūrė ligoninėje. Ekspertai patvirtino, kad keleivei buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltę verčia kitam
Teikdama apeliaciją moteris aiškino, kad tuomet, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, teisingas priežastinio ryšio nustatymas galimas tik tuo atveju, kai nustatoma, kurio eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių atsiradimo sąlyga ir priežastis.
Anot jos, pirmos instancijos teismas nustatydamas priežastinį ryšį, neatliko teisinio specialisto ir ekspertų nustatytų aplinkybių vertinimo ir apsiribojo tik aplinkybe, kad R. V. išvažiavo iš šalutinio kelio, visai nevertinant kokią įtaką eismo įvykio kilimui turėjo kito vairuotojo žymus greičio viršijimas.
Regina V. pažymėjo, kad tiek specialistė, tiek ekspertai nustatė, jog jeigu automobilio „Opel“ vairuotojas būtų važiavęs tame kelyje leistinu greičiu jam nestabdant, R. V. būtų pravažiavusi sankryžą ir susidūrimas nebūtų įvykęs.
Moteris pabrėžė, kad ji negalėjo numatyti, jog „Opel“ vairuotojas nesilaikys KET ir žymiai viršys greitį, dėl ko ji nespės atlikti manevro ir įvyks eismo įvykis.
Apeliantės įsitikinimu, vien tai, kad ji išvažiavo iš šalutinio kelio negali būti vertinama, kaip aplinkybė, sukėlusi eismo įvykį, nes būtent automobilio „Opel“ vairuotojo veiksmai, t. y. žymiai viršytas greitis, buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu.
Moteris pridūrė, kad liudytojai patvirtino, jog ji prieš kirsdama pagrindinį kelią, sustojo prieš „STOP“ ženklą, t. y įvykdė pareigą elgtis rūpestingai ir duoti kelią.
Tuo tarpu „Opel“ vairuotojas V. T. pripažino ne tik aplinkybę, kad važiavo didesniu nei leistinu greičiu, tačiau ir tai, kad nebuvo dėmesingas.
Nepaisant šių moters argumentų, Panevėžio apygardos teismas moters apeliaciją atmetė, kaip nepagrįstą. Tad ji dabar privalės sumokėti pirmos instancijos teismo paskirtas baudas.
