Gimdos kaklelio vėžys – antra pagal paplitimą vėžio rūšis tarp jaunesnių nei 45 metų moterų. Galimybė susirgti šia liga nepriklauso nuo amžiaus ar paveldimumo.
Yra žinoma, kad 99 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų sukelia žmogaus papilomos virusas. Juo dažniausiai užsikrečiama lytiniu būdu. Retais atvejais virusas gali būti perduodamas motinos vaikui vaginalinio gimdymo metu arba nuo lytinių organų tiesiogiai, liečiant pirštais.
Atsako specialistė Karoliniškių poliklinikos gydytoja akušerė-ginekologė Daiva Keršulytė.
Visų pirma moterys turėtų žinoti, kad nuo 25 iki 60 metų joms gali būti taikoma valstybės finansuojama gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa. Moterys kas trejus metus onkocitologinį tyrimą, vadinamąjį PAP testą, gali pasidaryti nemokamai. Tai – profilaktinis testas gimdos kaklelio vėžio ir kitų vėžinių ligų diagnostikai. Dėl klaidinamos informacijos pasitaiko tokio tyrimo bijančių moterų. Reikėtų žinoti, kad PAP testas nėra skausmingas ar sudėtingas. Šluotele arba mentele švelniai nuo gimdos kaklelio paviršiaus paimamas tepinėlis. Tad moterims baimintis nėra ko. Tyrimus atlikti gali tiek ginekologas, tiek šeimos gydytojas. Viskas priklauso nuo gydymo įstaigos. Jei joje yra gydytojų ginekologų, PAP testus atlieka jie. Jei, pavyzdžiui, šeimos centre nėra tokio gydytojo specialisto, tuomet šeimos gydytojas testą taip pat gali atlikti. Tačiau svarbu žinoti tai, kad nemokamas PAP testas atliekamas tik toje gydymo įstaigoje, kurioje moteris yra prisiregistravusi. Visur kitur jis bus mokamas. Tepinėlis onkocitologiniam tyrimui imamas tam tikru menstruacijų ciklo metu. Svarbiausia, kad tai nebūtų po mėnesinių ir iš karto prieš mėnesines. Optimalus laikas – ciklo vidurys. Taip pat tris dienas iki tyrimo moteris negali būti naudojusi vaistų, pavyzdžiui, žvakučių, negalima plauti makšties ir turėti lytinių santykių. Jei moteris yra gydoma nuo uždegimo, tepinėlio imti negalima. Tikimybė susirgti gimdos kaklelio vėžiu yra ir moterims, dar nesulaukusioms 25 metų. Gimdos kaklelio vėžį sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Be abejonės, esant jauno amžiaus lytinių partnerių kaita yra didesnė, o ŽPV perduodamas lytiniu būdu. Jei moteris infekuota juo, rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu yra padidėjusi. Todėl kai kurios šalys, pavyzdžiui, nuo šių metų – Jungtinės Amerikos Valstijos, atlieka ne onkocitologinį tyrimą, o tiria, ar moteris yra užsikrėtusi onkogeninio tipo ŽPV. Gimdos kaklelio vėžio prevencijai labai svarbi anamnezė, lytinis gyvenimas. Jei moteris lytinį gyvenimą pradėjo anksti, turėjo daug partnerių, užsikrėtimo ŽPV rizika yra didesnė. Deja, ŽPV tyrimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo kol kas nekompensuojamas. Tačiau artimiausiu laiku prevencinėje gimdos kaklelio vėžio programoje numatoma pakeitimų. Svarstoma atrinkti tam tikras rizikos grupes, kurioms priklausančioms moterims žmogaus papilomos virusą nustatantis tyrimas galėtų būti kompensuojamas.
