Agnė Skamarakaitė, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas jau kurį laiką nesirodo viešumoje. Pasigirdo įvairių spėliojimų, kad jis labai serga arba galbūt net yra nuverstas. Anot Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro politologės Daivos Repečkaitės, jei jis būtų nuverstas, Šiaurės Korėja elgtųsi kitaip.
„Kiek skaičiau vadinamųjų Korėjos stebėtojų, kurie laukia kiekvieno – bent menkučio – signalo iš pabėgėlių ar politikų ir analizuoja jų reikšmę, tikėtina, kad jis serga ir galbūt jo artimiausias ratas, kiti politikos formuotojai naudojasi situacija. Bet jie tikriausiai elgtųsi kitaip, jei jis iš tikrųjų būtų nuverstas. Greičiausiai į Pietų Korėją, į Azijos sporto žaidynes, Šiaurės Korėjos delegacija nebūtų važiavusi, jeigu viduje būtų kažkas rimto atsitikę“, – svarstė D. Repečkaitė.
Ji tvirtino, kad K. Jong Unas laikomas vienu iš silpnesnių lyderių, nes jam trūksta patirties. Be to, jis neturi suformuoto autoriteto generolų ir aukšto rango politikų akyse. Esą Šiaurės Korėjos lyderis labiau siekia įtikti ir patikti žmonėms.
„Jis bando šiek tiek labiau populistiniais metodais steigti savo autoritetą. Lyginant su ankstesniais Šiaurės Korėjos lyderiais, jis labiau matomas viešumoje, rodo, kad mėgsta kultūrą ir sportą, eina į viešus renginius, susitinka su kareiviais, darbininkais, juos palaiko, padrąsina, paskatina. Tai yra labiau populistinis lyderis, kuris nori parodyti, kad yra kartu su liaudimi“, – sakė politologė.
Sprendimus priima ne lyderis
D. Repečkaitės teigimu, savo autoritetą K. Jong Unas taip pat bando įtvirtinti ir išlaikyti įvairiais parodomaisiais veiksmais: egzekucijomis, baudimu, dažnu raketų šaudymu. Ypač šių veiksmų yra imamasi, siekiant pademonstruoti tam tikrą poziciją. Kaip pavyzdį D. Repečkaitė pateikė atvejį, kai K. Jong Unas įvykdė egzekuciją savo įtakingam dėdei.
Tačiau politologė akcentavo, esą tai daugiau daroma dėl įvaizdžio. Kalbų apie nesutarimus valdžioje esti jau seniai. Ypač dažnai nesutarimai pasitaiko tarp dabartinio vadovo ir jo tėvo buvusių bendražygių, kurie turi didelę įtaką.
„Kaip CNN sakė pabėgęs buvęs tėvo propagandistas Jang Jin Sungas, tie vadinamieji oligarchai, kariškiai ir Vadovavimo departamento organizacija (Šiaurės Korėjoje labai mėgstami tokie skambūs pavadinimai) yra gerokai įtakingesni. Jie realiai nusprendžia daugelį dalykų, o ne jis (K. Jong Unas – red. past.) pats. Jie galbūt yra ir geriau informuoti, ir labiau apsipratę su tais įpročiais, kurie susiklostė valdant tėvui“, – aiškino pašnekovė.
Šiaurės Korėja verčiama derėtis
Nors Šiaurės Korėja dažnai vaizduoja esanti nepriklausoma nuo kitų valstybių, D. Repečkaitė pastebėjo, kad šaliai pritaikomos sankcijos dažnai turi skaudžių pasekmių. Iš dalies tai skatina Šiaurės Korėją leistis į derybas su Pietų Korėja.
„Neseniai Pietų Korėja sugriežtino prekybos sankcijas. Tai buvo skaudus smūgis Šiaurės Korėjai. Iš to, kad buvo šeimų susitikimai, bandoma kažkaip gaivinti bendrą pramonės parką, matoma, jog Šiaurės Korėjai tikrai reikia ir pinigų, ir prekių. Jie nenori pasirodyti, kad yra priklausomi, bet jie nėra tokie nepriklausomi, kokie vaizduojasi. Todėl ekonominės sankcijos bent jau gali paskatinti šį režimą kalbėtis“, – teigė politologė.
Ji pridėjo, kad paprastai Šiaurės Korėjos delegacijos vykstą į Pietų Korėją tada, kai pastarąją valdo liberalesni, atviresni deryboms prezidentai. Taigi Šiaurės Korėja taip pat atsižvelgia į kitų valstybių poziciją savosios atžvilgiu.
