Nors kiekvieną savaitę internete atsiranda naujų pavojingų virusų, beveik trečdalis Vakarų Europos įmonių visiškai nesirūpina elektroniniu saugumu. Programinės įrangos bendrovės "Network Associates" saugumo padalinio "McAfee" atliktas tyrimas parodė, jog kompiuteriniu saugumu mažiausiai rūpinasi britų ir olandų įmonės, o vokiečiai ir švedai tam skiria daugiausiai dėmesio.
Bendrovių saugumu labiau rūpintis pradėta po to, kai pastaraisiais mėnesiais atsirado daugybė naujų virusų. Keletą vasaros savaičių viso pasaulio kompiuteriams kenkė virusai "Sobig.F" ir "Blaster", padarę milijardais JAV dolerių skaičiuojamos žalos.
Pavyzdžiui, "Blaster" rugpjūčio mėnesį buvo vienai dienai iš interneto išstūmęs 80 Skandinavijos banko "Nordea" filialų. Problemų ir staliniams kompiuteriams, ir tinklams keliantys į "Blaster" panašūs virusai yra laikomi didžiausia kompiuterių vartotojams kylančia grėsme.
Rugpjūčio pabaigoje atlikto tyrimo metu "McAfee" apklausė 200 informacinių technologijų (IT) specialistų iš Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos, Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos. 28 proc. respondentų teigė neturintys jokių priemonių apsisaugoti nuo interneto virusų.
Pasirengimo lygis atskirose šalyse nėra vienodas. Vokietijoje jokių saugumo priemonių neturi 12 proc. įmonių, o Didžiojoje Britanijoje ir Nyderlanduose ši dalis atitinkamai siekia 42 proc. ir 43 proc.
"Didžiojoje Britanijoje ir Nyderlanduose kyla ypatingas pavojus dėl naujos kartos virusų, nes ten nėra strategijų, kurios galėtų šiems įsilaužimams užkirsti kelią, - sakė "Network Associates" nustatymo technologijų padalinio viceprezidentas Kristoferis Tompsonas (Christopher Thompson).
Didžiosios Britanijos įmonės taip pat pasižymi prasčiausia apsauga nuo nepageidaujamų elektroninio pašto žinučių, vadinamų interneto šiukšlėmis. Tyrimo duomenimis, 40 proc. britų įmonių nenaudoja filtrų, o 28 proc. teigė per ateinančius 12 mėnesių neketinančios tokios apsaugos instaliuoti.
Interneto šiukšlių antplūdis tapo svarbia įstatymų leidėjų ir verslininkų problema. Pastaraisiais mėnesiais užfiksuotas ne vienas atvejis, kai klaidinančiomis elektroninio pašto žinutėmis bandyta apgauti interneto bankų klientus. Klaidinančiomis žinutėmis sukčiai paprastai bando sužinoti kredito kortelių ir banko duomenis.
Reuters-ELTA
