Aleksas Edmansas, Londono verslo mokyklos profesorius, kartu su kolegomis 2007-ųjų tyrime parodė, kad atkrintamosiose varžybose iškritusios futbolo rinktinės pasirodymas jau kitą dieną šios šalies akcijų rinkų fondus nusmukdo 0,5 proc.
Šis efektas stipriau veikas šalis, pasižyminčias stipriomis futbolo tradicijomis (Brazilija, Argentina, Ispanija, Italija, Anglija, Vokietija, Prancūzija), iš kurių rinktinių vietos gyventojai priprato laukti tik pergalių.
Pozityvus rinkų poveikis pasireiškia daug silpniau, negu neigiamas nuo pralaimėjimų, pažymi tyrimo autorius, nes Pasaulio čempionate anksčiau ar vėliau pralaimi visos šalys, išskyrus vieną.
Brazilija buvo ypač suinteresuota sėkminga čempionato pabaiga, teigia „RBK daily“. Šalis turnyro organizacijai išleido 11,5 mlrd. dolerių. Pats sprendimas jį rengti, didžiulės išlaidos pasiruošimui, stadionų ir infrastruktūros statymo kaštai ir korupcija – visa tai ryškiai sulėtėjusio ekonominio augimo fone iššaukė masinius protestus, kurie Brazijoje vyksta jau nuo 2009-ųjų. Dabar neramumai gali dar labiau sustiprėti.
Krizėje atsidūrusi ekonomika negaus taip reikalingo impulso iš futbolo investicijų: daugelis infrastruktūros ir socialinių objektų buvo taip ir nebaigti statyti, o ekonominės gražos tikėtis iš stadionų nėra prasmės, rašo „Vedomosti“.
Futbolo nesėkmė gali atsiliepti ir šalies prezidentės Dilmos Russeff perrinkimo planams, pažymi „Bloomberg“.
Prezidentės reitingai per paskutinius metus dėl šalį užgriuvusios krizės ir skandalingo pasiruošimo Pasaulio futbolo čempionatui; dar 2013-ųjų pabaigoje 47 proc. gyventojų buvo pasirengę už ją balsuoti, o prieš futbolo čempionatą – tik 34 proc. Po pirmųjų pergalių reitingas paaugo iki 38 proc. – o tada įvyko katastrofa.
