Sprendimas nepalaikyti ministrės Sylvi Listhaug reiškia, kad parlamento dauguma linkusi antradienį balsuoti dėl nepasitikėjimo Teisingumo ministerijos vadove iš antiimigracinės Pažangos partijos, trijų partijų centro dešiniosios koalicijos narės.
S. Listhaug sukrėtė šalį, apkaltinusi opozicinę Darbo partiją, 2011 metais tapusią ultradešiniųjų pažiūrų ekstremisto Anderso Behringo Breiviko surengtų žudynių taikiniu, labiau rūpinantis teroristų teisėmis, o ne nacionaliniu saugumu.
Interpeliacija gali brangiai kainuoti: nuo jos priklausys visos premjerės Ernos Solberg vyriausybės likimas. Anot E. Solberg, jeigu dauguma balsuos prieš S. Listhaug, ji inicijuos balsavimą dėl pasitikėjimo visu kabinetu.
„Krikščionių demokratų nacionalinis komitetas pažymėjo, kad nepasitiki Listhaug, – po pasitarimo sakė partijos lyderis Knutas Arildas Hareide. – Taigi, jis prašo Ernos Solberg imtis priemonių, kad rytoj būtų išvengta balsavimo dėl nepasitikėjimo.“
Jis turėjo omenyje galimybę perkelti S. Listhaug į kitas pareigas kabinete, nors E. Solberg iki šiol tokį scenarijų atmesdavo, sakoma žiniasklaidos pranešimuose.
S. Listhaug atsistatydinimas laikomas mažai tikėtinu, bet galimi kiti variantai. Krikščionys demokratai gali galiausiai nuspręsti balsuoti dėl nepasitikėjimo; partija aštriai kėlė šį klausimą, kad įtikintų S. Listhaug pasitraukti.
Jeigu vyriausybė žlugtų, Norvegijai tektų surengti pirmalaikius rinkimus. Taip pat įmanoma, kad E. Solberg arba opozicijos vadovo gali būti tiesiog paprašyta suformuoti naują vyriausybę.
