Vakar (10.29) Lietuvos televizijos laidoje “Spaudos klubas” Audrius Siaurusevičius kalbino šiuo metu Londone gyvenantį oligarchą Borisą Berezovskį, kaip šis vertina turtingiausio Rusijos žmogaus Michailo Chodorkovskio areštą, koks Rusijos prezidento likimas, kokie galimi Rusijos ateities scenarijai.
Pone Berezovski, kaip vertinate situaciją Rusijoje po Chodorkovskio arešto?
Taip pat, kaip ir prieš areštą.
Kokia ji, jūsų požiūriu?
Galima numatyti tam tikras tendencijas, nes toji sistema, kurią Putinas pradėjo kurti nuo to momento, kai Rusijoje gavo valdžią, turi precedentus ir savo logiką. Tai išimtinai totalitarinė sistema.
Ši sistema visiškai priešinga tam, ką darė Borisas Nikolajevičius Jelcinas. 2000 m. pavasarį Putinas paskelbė valdžios vertikalės būtinybę Rusijoje. Ir visiškai suprantama, kad po to turėjo būti sukurta masinės informacijos priemonių vertikalė, nes kokia gali būti valdžios vertikalė, t.y. pilna valdžios kontrolė, be masinės informacijos priemonių kontrolės?
O paskutinis, logiškas šios sistemos žingsnis - ekonomikos vertikalė, t.y. pinigų kontrolė. O kadangi Rusijoje šiandien ekonomika 80 procentų privati, tai reiškia verslo vertikalę. Ir žinoma, Chodorkovskis nepritapo prie šios vertikalės. Tai, kas įvyko su Chodorkovskiu, buvo galima numanyti. Kitas dalykas - tai galėjo atsitikti su bet kuo. Bet kadangi Chodorkovskis geresnis nei kiti, turtingesnis, skaidresnis nei kiti, su juo tai įvyko neatsitiktinai, tai būtų atsitikę su bet kuo, kas būtų buvęs jo vietoje. O jo vietoje buvo jis pats.
Pone Berezovski, kaip ši situacija, t.y. Chodorkovskio areštas, jūsų požiūriu, paveiks Vladimiro Putino ateitį?
Pačiu negatyviausiu būdu. Putinas strimgalviais artinasi prie savo pabaigos - ne prie fizinės savo pabaigos, bet prie savo režimo pabaigos. Tai, ką prieš tai pasakiau, tai iš esmės paskutinis autoritarinės sistemos kūrimo ir jos raidos žingsnis. Vėliau bus šios sistemos mirtis, ji visada miršta kartu su savo įkūrėjais, kartu su diktatoriais. Ir Putino pabaiga - arba kalėjimas, arba pabėgimas. Kitko jau neįvyks.
Kaip, jūsų požiūriu, atrodys Rusijos prezidento rinkimai kitais metais?
Manau, kad į šį klausimą tiksliau bus galima atsakyti tik po mėnesio. Aš manau, kad iš viso kyla abejonių dėl parlamento rinkimų, nesu tvirtai įsitikinęs, kad jie iš viso įvyks. Bet vienu aš tikiu, kad ir kokie būtų Rusijos prezidento rinkimai 2004 metų kovą, jų pabaiga gali būti dvejopa - arba Putinas nebebus išrinktas, arba jis praras savo teisėtą valdžią, t.y. jis ateis į valdžią dar kartą tik ant durtuvų, vaizdžiai tariant.
Kuo jūs grindžiate šias išvadas? Mes negalime patvirtini, kad jūs teisus, žvelgdami į Rusiją iš Vilniaus.
Žinote, nesistebiu, kad jūs to nematote. Nes Rusijoje taip pat nedaug žmonių, kurie šiai nuomonei pritaria. Aš remiuosi tik istorinių ir politinių procesų supratimu bei konkrečiais man žinomais faktais apie Rusijos politinių jėgų išsidėstymą. Nesileisiu į detales, bet Rusijoje liaudis nieko nesprendė ir nesprendžia. Deja. Rusijoje sprendžia elitas. Jų dabar nevardysiu, bet yra trys labai svarbūs elito sluoksniai, kurie labai nepatenkinti Putinu. Jis jų kategoriškai nebetenkina.
Pirmiausia ir svarbiausia - tai regioninis elitas, t.y gubernatoriai. Jis atėmė iš jų politinę valdžią ir kėsinasi į tai, kas svarbiausia - į jų nuosavybę. Nes gubernatoriai Rusijoje - ne Amerikos gubernatoriai, Rusijos gubernatoriai - tai stambūs savininkai. Tai pirmasis elitas, kuris labai nepatenkintas Putinu. Kitas dalykas, kad jie bijo, bet tai jau kita istorija.
Kitas elitas, kuris taip pat labai nepatenkintas Putinu - tai verslininkai. Svarbu, kad tai, kas įvyko su Chodorkovskiu, yra aiškus signalas visam Rusijos kapitalui, ne tik patiems didžiausiems kapitalistams - “jei jau mes su Chodorkovksiu, kuris toks turtingas ir toks skaidrus, galėjome susidoroti, tai juo labiau susidorosime su jumis”. Tik jūsų imsis ne prezidentas, bet leitenantas ar jaunesnysis leitenantą P. V. Ir pasakys, kad tai, kas buvo tavo, dabar taps mano.
Galiausiai yra trečias elitas - tai žurnalistai. Jie labiau nei kiti pajuto laisvę, laisvę, kurią jiems davė Jelcinas, ir būtent ši elito dalis ar elitas labiau nei kiti nepatenkinti Putinu. Jie taip pat šiandien aptarnauja Kremlių, bet jie nekenčia Kremliaus.
Taigi pagrindinis elitas jau nebenori Putino. Yra dar vienas svarbus argumentas. Visi kalba apie aukštus Putino reitingus - neva jie labai dideli, 70 procentų, dabar 50 procentų. Aš pasakysiu tik du principinius faktus. Štai buvo Sankt Peterburgo mero rinkimai ir, žinote, į juos pirmą kartą Putinas metė visas savo pajėgas, nes Peterburgas netoli jūsų, gal todėl jį jaudina labiau nei kiti regionai. Jo remiama Nutrijenko gavo 14 proc. - lygiai 14 procentų. Taip, ji laimėjo, nes atėjo tik 28 proc., kiti tiesiog nepatikėjo, kad tai rinkimai, bet tai ir yra visas prezidento resursas. 14 proc. - tai realus Putino reitingas. Visa kita - tai pudra.
Pasakysiu dar daugiau. Buvo surengta apklausa: jei rytoj vyktų prezidento rinkimai ir būtų dvi kandidatūros - Putinas ir Chodorkovskis - už ką jūs balsuotumėte? Kaip manote, jei nežinotumėte, kokie apklausos rezultatai? Gerai, nebekankinsiu jūsų. 75 proc. - už Chodorkovskį, kiti - už Putiną. Štai kuo remiasi mano įsitikinimas - šitais faktais, kad kovo mėnesį Putinas nebebus išrinktas - teisėtai, pabrėžiu, Rusijos prezidentu. Jei jis ir taps prezidentu, tai nustos buvęs teisėtas prezidentas.
Kaip jūs apskritai žiūrite į Rusijos ateitį?
Nepaisant to, kas vyksta, labai teigiamai. Ypač turint galvoje, kad Putinas nebebus išrinktas Rusijos prezidentu kovo mėnesį. Rusija per Jelcino prezidentavimo laiką nuėjo kolosalų kelią. Ne dėl formalių įstatymų, kurie buvo priimti, bet svarbiausia, dėl to, kad įvyko istorinis didžiulės šalies didžiosios masės žmonių mentaliteto poslinkis. Iki Jelcino reformų Rusijoje buvo daugių daugiausia 1000 laisvų, nepriklausomų žmonių, vadinamųjų disidentų, o per prezidento Jelcino laikus laisvi ir nepriklausomi tapo dešimtys milijonų žmonių - svarbiausia, jaunų žmonių. Jie laisvės kvapo nepamiršo. Todėl tai, ką sumanė Putinas, pasmerkta žlugti, nėra jokių šansų.
Štai aš asmeniškai esu visiškas “homo sovieticus” - aš užaugau tarybinėje šalyje, padariau tarybinę mokslininko karjerą, bet kai ta laisvė pasklido ore ir kai joje pagyvenau, aš niekada jos nebeatsisakysiu. Todėl aš pasirinkau emigraciją. Mano santykiai su Putinu buvo labai geri, galėjau likti Rusijoje. Bet man jau nelaisvos Rusijos nebereikia, kaip ir dešimtims milijonų žmonių, kurie liko Rusijoje, kurie šito diktato jau nebepakęs. Todėl į Rusijos ateitį žvelgiu visiškai optimistiškai.
Ačiū, pone Berezovski.
