Liucija Zubrutė, LRT.lt
Lietuvą kalinių skaičiumi, tenkančiu 10 tūkst. gyventojų, Europoje lenkia tik Rusija ir Baltarusija. Per dieną vienam kaliniui skiriama beveik 50 litų, per metus – 160,1 mln. „Mūsų kultūroje kol kas sunku suvokti, kad daugeliu nusikalstamo elgesio atvejų užtenka kalbėtis, įvertinti tai, kas buvo, ir susitarti, kaip viską ištaisyti, vertinti nusikalstamą elgesį kaip konfliktą, kurį galima civilizuotai ir daug efektyviau išspręsti, nei tai daro teisėsauga“, – sako teisininkas Gintautas Sakalauskas.
30-metis Vilius (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi – LRT.lt), dalį paauglystės praleidęs nepilnamečių pataisos kolonijoje, o paskui dar porai metų nubaustas už ginkluotą apiplėšimą, sako, kad kalėjimas neperauklėja žmonių, o dažnai išėjusieji tampa dar žiauresni, nei buvo iki tol.
„Kalėjimas nėra perauklėjimo įstaiga. Kad ten išgyventum, turi pritapti, galbūt net tapti žiauresnis, nei iš tiesų esi. Todėl kartais kaliniai netgi konkuruoja, kas žiauresnis, kas piktesnis“, – tvirtina prieš dešimtmetį iš įkalinimo įstaigos išėjęs vyras.
Anot jo, realios kalinių integracijos nėra – nėra specialistų, kurie žmogui padėtų atrasti kelią į savirealizaciją ir suvokti, ką nori veikti gyvenime: „Manau, kad visi nori pakeisti gyvenimą, tik daugelis nesako, nes bijo būti nesuprasti kitų. Jie tiesiog nežino, kaip tai reikėtų daryti, arba galvoja, kad negali nieko pakeisti, nes yra tik vienas gyvenimo būdas.“
Paties Viliaus kalėjimo kamera neperauklėjo – išėjęs į laisvę vyras ėmėsi tos pačios veiklos kaip ir prieš patekdamas už grotų. Jis turėjo 6 klasių išsilavinimą ir sako nė negalvojęs apie darbininko gyvenimą iš minimalios algos, nes vogti atrodė lengviau.
„Išėjęs iš kalėjimo negrįžau į gyvenimą – pakliuvau į tą patį bachūrų įsitikinimų pasaulį, vėl pradėjau bachūrauti. Aš kitokio gyvenimo nepažinojau – buvau pripratęs taip gyventi. Yra lochai ir esam mes – tie, kurie juos tokiais paverčia“, – prisimena vidurinę mokyklą šiemet baigęs pašnekovas.
Visą jauno vyro gyvenimo istoriją aukštyn kojomis apvertė gydytojų diagnozė – dėl narkotikų vartojimo Viliui reikėjo amputuoti galūnę. Pasak pašnekovo, tuo metu jis suprato, kad reanimacijos palata – jo asmeninis dugnas.
„Susimąsčiau, kad per savo vertinimus, įsitikinimus likau vienui vienas. Man nieko nenupjovė, ir, kai pasveikau, pradėjau ieškoti pagalbos – atsidūriau Pranciškonų vienuolyne. Pradžia buvo sunki, turėjau kelias dešimtis tūkstančių litų skolos, bet kažkaip pavyko, – tiesiog reikėjo laiko“, – LRT.lt teigia dabar neįgaliųjų asistentu dirbantis Vilius.
Žmogžudžiai užkemša kalėjimus
Tarptautinio kalėjimų studijų centro (ICPS) duomenimis, Lietuva Europoje užima trečią vietą pagal kalinių skaičių, tenkantį 10 tūkst. gyventojų. Mus lenkia tik Rusija ir Baltarusija.
