Sankt Peterburgo valstybinio universiteto Filologijos ir menų fakultete, kuriame dėstoma ir lietuvių kalba, planuojama perpus sumažinti valstybės finansuojamų bakalauro studijų vietų skaičių.
Rusijos žiniasklaidoje teigiama, kad bendrai priimamų studentų į nemokamas lingvistikos bakalauro studijas mažinant vienu šimtu, neišvengiamai nukentės ir bakalauro studijos Baltistikos centre, kuriame dėstoma lietuvių ir latvių kalbos ir literatūra.
Seniausio Rusijos universiteto Filologijos ir menų fakultete dėstoma 31 kalba, po bakalauro studijų čia galima įgyti ir baltistikos specialybės diplomą.
Žinomas Peterburgo eseistas, istorikas Levas Lurjė paskelbė straipsnį „Universitetas nusprendė pradėti nuo kalbotyros“, kuriame teigia, kad universitetas savanoriškai atsisakė valstybinių lėšų nemokamoms bakalauro studijoms. „Dukart mažiau abiturientų įstos į rusų kalbos ir literatūros, naujosios graikų filologijos ir baltistikos studijas. Niekas Peterburge nenorės tapti klasikinės filologijos, matematinės lingvistikos, biblistikos ir Balkanų kalbų studentais“, – L. Lurjė straipsnį cituoja „Laisvės radijas".
Pasak straipsnio autoriaus, fakultete seniai nebėra neakivaizdinių ir vakarinių studijų, o dabar užsimota ir prieš dienines. 2013 m. į valstybės finansuojamas vietas fakultete bus renkami 125 studentai (2012 m. – 225). Pateikiamais skaičiais, už vienus metus bakalaurai turės mokėti apie 240 tūkst. rublių (apie 21 tūkst. Lt).
Sankt Peterburgo valstybinio universiteto Filologijos ir menų fakulteto Baltistikos centre daug metų vyksta lietuvių ir latvių profesinės studijos, centro dėstytojai ir studentai aktyviai propaguoja lietuvių ir latvių kalbas Rusijoje ir už jos ribų, aktyviai vykdo akademinę ir mokslinę veiklą, rengia tarptautines konferencijas.
1819 metais Sankt Peterburgo universitete įkurtas Filologijos fakultetas, kaip teigiama šio universiteto tinklalapyje, yra ne tik seniausias ir didžiausias kalbotyros fakultetas Rusijoje, bet ir visame pasaulyje.
Sankt Peterburgo universiteto Filologijos fakultetas yra glaudžiai susijęs su lietuvių kalbininku Kazimieru Būga (1879–1924). Didžiojo lietuvių kalbos žodyno pradininkas 1912 metais baigė Peterburgo universitetą ir liko jame rengtis profesūrai Lyginamosios kalbotyros katedroje. 1916 m. K. Būga buvo paskirtas Peterburgo universiteto privatdocentu, profesoriavo kituose Rusijos universitetuose, nuo 1922 m. buvo Lietuvos universiteto Kaune profesorius.
