Per vizitą Jungtinėse Valstijose Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas sakė, kad jis ir Barackas Obama darbotvarkėje turi daugybę klausimų. Įmanoma net žinučių diplomatija. Jis visiškai rimtai pažymėjo, kad Vašingtonui ir Maskvai per ilgai užtrunka svarbių pranešimų spausdinimas. Ironiška D. Medvedevo pastaba atspindi įsipareigojimų, bendradarbiavimo ir ramybės laipsnį tarp Rusijos ir Amerikos prezidentų, to nebuvo jau daugelį metų. B. Obama ir D. Medvedevas pasirašė svarbią ginklų kontrolės sutartį, drauge veikė, kad padėtų suvaldyti pilietinius neramumus Kirgizijoje.
Analitikai teigia, kad naujas santykių tonas ir jo kuriami produktai yra susiję su gerais ryšiais tarp šių lyderių. Abi pusės siekia savo valstybės interesų, bet atmosfera yra labai pozityvi. B. Obama ir D. Medvedevas – dideli pragmatikai, bet yra (ar bent atrodo) labai geranoriški. Tai padeda santykiams ir sprendžiant sudėtingas problemas. Šie lyderiai turi ir kitų bendrų bruožų: kilę iš politikų kartos, kuri išaugo baigiantis Šaltajam karui, abu baigę teisę ir dirbę teisės profesoriais, bando prisistatyti kaip XXI amžiaus lyderiai, viešuose pasirodymuose vienas kito draugijoje atrodo ramūs ir natūralūs.
D. Medvedevas pavadino B. Obamą mąstytoju ir labai maloniu žmogumi, su kuriuo gera turėti reikalų. Savo ruožtu, B. Obama pagyrė D. Medvedevą dėl jo lyderio savybių ir aiškių pasisakymų. B. Obamos patarėjas Michaelis McFaulas sakė, kad jo šalis nori nepriklausomų santykių su Rusija, tarnaujančių tokiems Amerikos interesams kaip saugumas, ekonomika ir universalių vertybių propagavimas. Tokio ryšio norima su Rusija. Būdvardžiai „draugiškas“ ar „laimingas“ nėra politikos su Rusija tikslas, tačiau konstruktyviam ryšiui vadinamoji chemija padeda. Jį stiprina ir atlikti darbai.
Profesorius Nikolas Gvozdevas teigia, kad Rusijos ir Amerikos institucijų ryšiai yra istoriškai silpni. Tą problemą bandoma glaistyti patraukliais asmeniniais santykiais. Nėra ryšio, kuris susietų karines pajėgas, taip pat nėra ypač stipraus ekonominio ryšio, skiriasi ir teisinės sistemos. Abiem šalims lengviau būti antiamerikietiškai ar antirusiškai, o ne minėtuosius santykius stiprinti. Vis dėlto kartais asmeniniai ryšiai prisideda ir prie pozityvių politikos rezultatų, o kartais santykiai kaip tik nugrimzta į bedugnę. Pavyzdžiui, G. Busho ir V. Putino atveju pagrindinė problema buvo ta, kad geri jų asmeniniai ryšiai neperėjo į gerus valstybių santykius. Tai buvo paradoksas. Artimi ryšiai pasirodė esantys visiškai normalūs ir netgi šilti iki pat pabaigos, o santykiai tarp valstybių ir toliau blogėjo. O tarp D. Medvedevo ir B. Obamos, atrodo, yra pasitikėjimas. O štai V. Putinu Amerika buvo visiškai nustojusi pasitikėti. Dabar vyrauja supratimas, kad kitos šalies pažadais galima tikėti.
Tačiau yra ir silpnų pusių. Viena iš jų – ekonomika. Taip pat Jungtinėms Valstijoms reikia būti atsargioms dėl posovietinės erdvės problemų, nes čia Vašingtono ir Maskvos interesai konkuruoja.
Pagal „Radio Free Europe / Radio Liberty“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.
