Maždaug prieš tūkstantį metų vienas senas draugas paprašė manęs duoti paklausyti grupės “Mayhem” kasetę. Grąžindamas pareiškė: “Tokios bedugnės aš niekad nepasieksiu”. Reakcija manęs pernelyg nenustebino. Daug metalo grupių šokiruoja publiką ar bent bando tai padaryti įvaizdžiu, tekstais, elgesiu, tačiau visos jos - nekalti vaikučiai, palyginti su “Mayhem”.
Iš tikrųjų mano ir draugo pokalbis apie “Mayhem” įvyko gal prieš dešimt metų. Lietuvoje pradėjo plisti susidomėjimas norvegiško juodojo metalo (black metal) judėjimu. Judėjimas buvo glaudžiai susijęs su satanizmu, netgi ekstremaliausia jo forma. Vakarų valstybėse paplitęs A. La Vey satanistinis mokymas propagavo egoizmą ir individualizmą, o skandinavai šlovino blogį jo grynuoju pavidalu. “Mayhem” stovėjo judėjimo priešakyje. Jie buvo niūriausi tarp niūriausių ir pikčiausi tarp pikčiausių. Kaip žinia, maksimalizmas ir bekompromisis elgesys daro didelį įspūdį jaunai smegeninei, todėl svajojau pamatyti “Mayhem” gyvai. Lietuva - toks kraštas, kuriame svajonės vėluoja. Šį kartą pavėlavo tik dešimt metų. Balandžio 17 d. savo turo po Vidurio ir Rytų Europos šalis metu “Mayhem” aplankys Vilnių.
Tikrai nė viena kita metalo grupė neturi tokios kraupios ir kruvinos istorijos kaip “Mayhem”. Viskas prasidėjo nuo to, kad 1984 m. į krūvą susimetė vaikinai, skambiais pseudonimais Euronymous, Necrobutcher ir Manheim. Susiradę taip pat skambiai besivadinantį vokalistą (Maniac), 1987 m. jie išleido mini albumą “Deathcrush”. Produktas buvo toks ekstremalus ir neįprastas, kad “Mayhem” tam tikruose sluoksniuose iš karto tapo kultine grupe. Nusivylę, jų nuomone, metalo muzikoje atsiradusia stagnacija ir komercializavimu, norvegai į pirmą vietą iškėlė ne pačią muziką, o ideologiją, t.y. satanizmą.
Netrukus prie “Mayhem” prisidėjo naujas vokalistas švedas Peras Yngve Ohlinas (pseudonimas - Dead). Jo asmenybę menkai apibūdintų terminas “originalus”. Manau, drąsiai galima vartoti žodį “nesveikas”. Dead nuosekliai nekentė pasaulio bei žmonijos ir visais būdais stengėsi pajusti mirties alsavimą. Kartais tiesiogiai. Susiradęs nudvėsusio kranklio lavoną, vokalistas jį įdėjo į maišelį ir per koncertus kartais uostydavo. Kaip parodė tolesni įvykiai, Dead nekentė ir paties savęs. 1991 m. balandžio 8 dieną jis sumanė pasidaryti sau galą. Kadangi prapjautos venos kraujavo pernelyg lėtai, Dead ištaškė sau smegenis šautuvu.
Radę mirusį bendražygį, “Mayhem” nariai neskubėjo pranešti policijai. Iš pradžių jie nufotografavo kūną, surinko smegenų skeveldras ir pasidarė vėrinius. Egzistuoja legenda, kad Euronymous iš smegenų pasigamino patiekalą.
Vis dėlto ne Dead, o gitaristas Euronymous (tikras vardas - Oysteinas Aarsethas) buvo svarbiausia “Mayhem” dalis. Daugiausiai šio asmens pastangomis Norvegijoje buvo sukurtas judėjimas, vadintas black metal mafia arba vidiniu ratu (inner circle). Euronymous įsteigė įrašų studiją ir atidarė parduotuvę “Helvete” (norvegiškai “pragaras”), kur prekiavo įvairia atributika. Kai kurias “prekes” vogdavo bažnyčiose. Labiausiai judėjimas ir išgarsėjo veiksmais, nukreiptais prieš bažnyčias. 1992 m. birželio 6 dieną viena iš jų buvo padegta Bergene. Vėliau daug bažnyčių buvo sudegintos ne tik Skandinavijoje, bet ir Anglijoje.
Propagavęs neapykantą, nuo jos Euronymous ir mirė. Kitas legendinis juodojo metalo atstovas Countas Grishnackhas (jei skaitėte “Žiedų valdovą”, galite prisiminti bjaurų orką tokiu vardu) 1993 m. negailestingai subadė judėjimo lyderį peiliu į nugarą. Priežastis taip ir lieka neaiški. Viena versija teigia, kad žudikas pavydėjo Euronymous šlovės ir įtakos. Labiau proziškose minima piniginė skola ar pavydas dėl merginos. Grisznackhas buvo nuteistas kalėti 21 metus. Maksimali bausmė Norvegijoje.
Pasikvietę vokalistą iš Vengrijos Attilą Csiharą, likę nariai 1994 m. vis dėlto išleido seniai rengtą albumą “De mysteriis dom sathanas”, kuriame galima išgirsti ir mirusio Euronymous grojimą gitara. Albumas dvelkia šalčiu ir neapykanta. Jis visuotinai pripažįstamas juodojo metalo klasika.
Nusikaltimais bei savo mirtimis “Mayhem” ir kitų grupių nariai išpopuliarino judėjimą visame pasaulyje. Ne veltui viena iš “Mayhem” apšildysiančių grupių bus japonai “Defiled”. Tačiau toks protu sunkiai suvokiamas neapykantos pasauliui skleidimas negalėjo būti ilgai populiarus. Vėlesni juodojo metalo scenos lyderiai jau daugiau dėmesio skyrė muzikai, o ne ideologijai. Bažnyčių deginimas ir žmogžudystės baigėsi.
Patys “Mayhem” taip pat palyginti nurimo. Grupės sudėtis, priėmus naują gitaristą ir grįžus senajam vokalistui Maniacui, tapo stabili. “Mayhem” vardas rečiau linksniuojamas, bet legendos statusą jie išlaikė. 2000 m. po ilgos pertraukos pasirodė albumas “Grand declaration of war”. Taigi “Mayhem” ir toliau skelbia karą žmonijai. Galėsim pažiūrėti, kuo tai pasireikš Vilniuje. Juo labiau kad čia norvegai turi pristatyti naują savo albumą “Chimera”, oficialiai pasirodžiusį kovo 29 dieną.