Inovatyvios įmonės bendrovės paprastai palaiko ilgalaikius ir glaudžius ryšius su kitomis organizacijomis – išoriniais partneriais. Pavyzdžiui, vykdant bendrus projektus su universitetais, jos įgyja galimybę susipažinti su naujausiais teoriniais darbais ir taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatais, kurie gali būti panaudoti įmonių savuose tyrimų ir plėtros padaliniuose.
Tačiau atvirosios inovacijos (angl. Open Innovations) yra dar glaudesnis bendradarbiavimo būdas, kuris susieja kitų organizacijų tyrėjus su pačiu inovacijų procesu – ši metodika vis plačiau taikoma daugelyje įmonių. Jų tyrimų padaliniai taip tampa ne vieninteliais ir net ne pagrindiniais inovacijų siūlytojais; klientai, tiekėjai, kitos kompanijos, įvairių socialinių tinklų nariai pasidaro svarbia šio proceso dalimi.
Nuolat stiprėjant konkurencijai, gaminių gyvavimo ciklai tampa vis trumpesni ir trumpesni, todėl įmonės yra priverstos prisiimti vis didesnę naujų prekių kūrimo riziką ir su tuo susijusius kaštus.
Vienas iš pagrindinių atvirųjų inovacijų tikslų ir yra sumažinti šias išlaidas bei sutrumpinti laiką, reikalingą įvesti naujus produktus ir paslaugas ir ištirti potencialių klientų nuomonę dar prieš gaminiui atsirandant rinkoje.
Vienos iš pirmųjų įmonių, pradėjusių taikyti atvirųjų inovacijų koncepciją, buvo IBM bei „Procter & Gamble“.
„P & G“ turi savo interneto svetainę, pavadintą „Connect + Develop“ kurioje lankytojai gali pateikti idėjas ir padėti įmonei spręsti įvairias, dažniausiai su gaminiais susijusias problemas. Pavyzdžiui, tokio bendradarbiavimo metu buvo sukurta populiari pašluostė „Swiffer“, o jau 2004 metais net 35 procentų naujų produktų buvo pasiūlyti nebe pačios įmonės, o išorinių šaltinių.
Įmonės tikslas yra padidinti šį rodiklį iki 50 procentų. Pačių „Procter & Gamble“ tyrimų ir plėtros padalinių darbo efektyvumas padidėjo 60 procentų, gaminių populiarumas – dvigubai, o investicijų į taikomuosius tyrimus poreikis sumažėjo.
Taip kartu su vadovais, mokslo darbuotojams ir inžinieriais svarbiu idėjų šaltiniu tampa ir klientai. Tą patvirtino ir įmonių tyrimas, atliktas bendrovės „Grant Thornton International": 35 procentų JAV ir 40 procentų Vakarų Europos įmonių teigė, kad klientai buvo svarbus naujovių šaltinis, be to, didelė dalis jų patvirtino, kad atvirųjų inovacijų strategija buvo sėkminga.
Viena iš atvirųjų inovacijų pradininkių, JAV bendrovė „Threadless“, visus savo gaminius kuria tiktai pagal pirkėjų pasiūlymus, o šiuo metu „Threadless“bendruomenė sugeneruoja apie 1000 idėjų per savaitę. Jie už tai gauna ir atlygį – pavyzdžiui, sukūrus atspaudo ant marškinėlių dizainą, jei tik jis buvo panaudotas, autorius gauna 2 000 JAV dolerių, o jei marškinėliai tapo populiarūs, jų kūrėjas gali uždirbti ir iki 20 000 dolerių.
Kitas atvirųjų inovacijų pritaikymo būdas yra išorinių atvirųjų inovacijų paslaugų tiekėjų panaudojimas.
Vienas iš tokių tiekėjų yra atvirųjų inovacijų įmonė „InnoCentive“, turinti interneto portalą, pavadintą „InnoCentive Challenge“. Ji įsikūrė 2001 metais ir turi subūrusi 180000 narių, pasivadinusių „challenge-solvers“ - iššūkių sprendėjais.
Šios bendruomenės nariai jau išsprendė apie 400 užduočių – iššūkių, atsiųstų iš 150 įvairiausių kompanijų. Tiesa, viso InnoCentive Challenge yra gavusi 900 tokių užduočių, taigi dar penki šimtai lieka neišspręsti.
Tačiau atvirosioms inovacijoms iškyla ir kitokių kliūčių, iš kurių, matyt, pagrindinė yra intelektinės nuosavybės teisių apsauga, tačiau dauguma ekspertų teigia, kad atvirųjų inovacijų reikšmė tik didės ir jos reikšmingai prisidės, didinant naujovių diegimo efektyvumą.
Kaip bendrovės vertina atvirąsias inovacijas - geriausių idėjų šaltiniai bei įmonių nuomonė apie atvirąsias inovacijas. „Grant Thornton International“ tyrimo duomenys.
