Taip greit pagerėjimas...tai kokia čia depresija? Na aišku vien tik vartojant vaistus pasijuntama geriau, bet nustojus vartoti, gydytis...Depresija tokia liga, kad ateityje ji vėl gali grįžti, būna ir taip, kad jos jau nebeįmanoma atsikratyti.
Pats ir sergu depresija, bet nesigydau, neturiu iš ko...Gydymas brangiai kainuoja...o visas gyvenimas kuo toliau tuo labiau krenta dugnan...Tik ir tegalvoju kaip būtų galima paprasčiau, maloniau pasitraukti iš gyvenimo. vaistais žudytis, ne visada veiksminga(kaip straipsnyje minima, pats bandęs).

Jei turit iš ko gydytis, tai nedelskite. Nes negydant komplikacijos didelės.

beje, pasveikau as nuo antidepresantu, juos geriau 1 metus. :) bet jau puse metu kaip gerai jauciuosi ir jau nutraukiau ju vartojima. Pagaliau vel galiu dziaugtis savo vaikeliu, nes per tas baimes ir ta baisia depresija, jo tiesiog galima sakyti nepastebejau, viska dariau mechaniskai, kentedama panikos priepuolius. Net pati stebiuosi kokia stipri buvau ir priesinausi visai tai buklei. Dariau viska kad is to pasveikti. ir man pavyko :D

mano istotrija ziauriai panasi, o savijauta buvo nu lygiai tokia pati, panikos priepuoliai, nieko negalejimas padaryti, neisivaizdavau kad dar yra toks dalykas kaip ateitis. visko bijojau, bijojau bet kokios minties, bijojau iseiti is namu, ar net valgyti, badavau, net pati to nepastebejusi, man tik primindavo kad as nieko nevalgiau. To nesupras joks sveikas zmogus, tai supranta tik tai isgyvene. I tai iklimpau taip pat per dideli stresa ir nuovargi. Tai tiesiog didziulis kosmaras, is kurio pagaliau jau islipau :) atsirado noras gyventi, myleti ir kurti :) net sunku suvokti kad taip visko bijojau, ir taip nenorejau nieko. Dabar jau esu laiminga :) nors ir likau kiek jautresne, bet bent jau sveika :)

Gamta išgelbėjo matyt. Miestuose viskas neteisinga, ten gyventi labai nesveika, neharmininga ir labai pavojinga!

Laimės!

Man labiau į bipolinį sutrikimą panašu. Labai jau greita nuotaikų kaita

paskaicius siaistorija tiesiog atrodo kaip melas,depresija ne taip lengvai isgydoma,rasoma kad viena diena atgavau jegas ar nora gyventi...-na nezinau tad jei taip butu visiems tai tikriausiai depresijos nebutu

Zinoma eikit, kitaip ikrisit i dar didesne duobe.Islipti bus sunku.Tai ne tinginiu liga-o sutrikimas smegenyse, kai kazkodel nustoja gamintis laimingumo harmonai

kai perskaičiau straipsnį, atrodo, kad tai apie mane... aš irgi panašiai jaučiuosi- nieko nesinori daryt, tik būt lovoj. Ne tingiu, bet neturiu noro keltis, kažkur eit, kažką daryt... niekas nekelia džiaugsmo nors tu ką. paskaičius netgi kilo mintis, kad negi ir man reiktų apsilankyt pas psichologą?