Aplinkosaugos reikalavimai ūkininkams yra pernelyg griežti – jeigu padėtis nepasikeis, negalėsime net svajoti apie ūkių plėtrą.
Per pirmus šių metų mėnesius beveik visi žemdirbių organizacijų vadovai kritikavo Aplinkos ministerijos veiklą ir šios ministerijos vadovus dėl arogancijos. Ministerija vis dažniau elgėsi kaip valstybė valstybėje.
Bėdos sulauksime derlingais metais
„Jeigu su Aplinkos ministerija nesusitvarko Vyriausybė, gal tuo turėtų užsiimti specialiosios tarnybos? Manau, jog kai kuriuos šios ministerijos veiksmus galėtume vadinti tikriausiomis provokacijomis“, – piktinasi Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.
Priežastis paprasta. Pastaraisiais metais grūdų augintojai per daug nesiskundė grūdų paklausa pasaulinėje rinkoje. Tačiau, pasak J.Talmanto, galime sulaukti itin derlingų metų ir tada neturėsime, kam parduoti grūdus. Štai tada ir prisiminsime, kad Lietuvoje kažkada buvo auginama net 3 milijonai kiaulių. Taigi vien kiaulininkystė pašarams galėtų sunaudoti per 2 mln. t grūdų. Tačiau dabar auginame tik apie 800 tūkst. kiaulių ir jų kasmet mažėja. Dėl kokių priežasčių mažėja? Jų daug. Tačiau viena svarbiausių – Aplinkos ministerijos požiūris į žemės ūkio plėtrą.
„Kiaulių sumažėjo daugiau nei tris kartus, tačiau vis dar girdime skundus dėl blogų kvapų. Taip pat neskaniai kvepia ir Danijoje, ir Olandijoje, ir Vokietijoje, tačiau šios valstybės neplanuoja atsisakyti kiaulininkystės. Apmaudu, kad Lietuvos valdžia jau lyg ir susitaikė, kad ateityje kiaulių ir galvijų auginsime dar mažiau nei dabar. Tačiau mes galime auginti ir daugiau – visiems būtų nauda. Tik reikia, kad šalies ekonomika rūpėtų ne vien mums, bet ir Aplinkos ministerijai“, – sako J.Talmantas.
Priekaištų negaili ir valdininkai, ir politikai
Gal priekaištai Aplinkos ministerijai nepagrįsti, gal kaltinimus meta tik siaurus savo interesus ginantys ūkininkai, gal iš Vyriausybės bokštų atsiveria kitoks vaizdas? Deja. Iš esmės LŪS vadovo žodžiams pritaria ir žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas: „Aplinkosauginiai reikalavimai ūkininkams Lietuvoje yra pernelyg griežti – jeigu padėtis nepasikeis, negalėsime net svajoti apie ūkio plėtrą. Mano žiniomis, per pastaruosius 10 metų Lietuvoje nepastatyta nė viena ferma naujoje vietoje. Neretai net ant kažkada buvusių fermų pamatų ūkininkai nebegali atstatyti fermų. Žinau ne vieną ūkininką, kuris norėtų statyti naują fermą, tačiau susidūręs su biurokratais atsisako tokių sumanymų.“
Viceministrui nedrąsiai pritaria net atsargusis ir paprastai vengiantis kritikuoti Vyriausybę Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis: „Ūkininkai – ne gamtos priešai. Akivaizdu, kad leidimų sistema ir gamybos plėtros sistema turi būti peržiūrėtos ir suderintos. Teko bendrauti su aplinkos ministru, bandžiau aiškinti, kad bandymai kaltinti vieni kitus nieko gero neduos. Blogai, kad neretai žarijas žarsto ir apie pasekmes negalvojantys kai kurie politikai.“
Pirmauti aplinkosaugos srityje nederėtų
Perdėtą aplinkosaugininkų atsargumą pastebi ir ekonomistas, DnB NORD banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.
„Bendraudamas su ūkininkais labai dažnai girdžiu, kad jie dėl itin griežtų aplinkosaugos reikalavimų negali plėsti veiklos. Štai tada ir pagalvoju, ar mes jau pasivijome Vakarų Europos valstybes pagal pragyvenimo lygį. Jeigu taip, tada galime ūkio plėtrą varžyti“, – negaili ironijos R.Rudzkis.
Analitikas ne kartą kritikavo Aplinkos ministeriją dėl valstybinio požiūrio trūkumo. Pasak analitiko, Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos privalo suprasti, kad šiuo metu valstybei kyla daug svarbesni klausimai nei aplinkosauga.
„Dėl itin griežtų reikalavimų ūkininkams labai sunku plėsti gamybą. Tai suprasti labai svarbu šiuo metu, juk mūsų atlyginimai 5–6 kartus mažesni nei išsivysčiusiose šalyse. Tokios sąlygos skatina emigraciją, todėl pirmauti aplinkosaugos srityje mums nederėtų“, – sako R.Rudzkis.
Analitikas ne vieną akmenėlį meta ir į premjerą, kuris pirmiausia turėtų kontroliuoti savo pavaldinius.
„Pastebiu, kad premjeras Andrius Ku bilius labiau domisi Finansų ir Ūkio ministerijų veikla, o štai kitoms ministerijoms labai trūksta premjero dėmesio, todėl ir atsiranda ministerijos kaip atskiros kunigaikštystės“, – sako R.Rudzkis.
Pažadai teikia vilčių
Žemės ūkio bendrovių asociacijos (ŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis sako, kad žemdirbiai ne kartą bandė už vieno stalo susodinti Žemės ūkio, Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministrus. Sunki užduotis.
„Gamtą reikia saugoti, bet tai daryti reikia protingai, nekenkiant žemės ūkiui. Maisto produktai ant medžių neauga. Reikia dirbti, kartais ir neskaniai kvepia, tačiau kitos išeities nėra“, – sako ŽŪBA direktorius.
Parengtas naujas Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų pakeitimo projektas teikia vilčių, kad itin griežti reikalavimai bus pakeisti.
„Pažadėta atsižvelgti į mūsų prašymą, ir, jeigu žemės ūkio subjektas neišpils į laukus organinių trąšų, per kurias į dirvožemį patektų daugiau nei 170 kg azoto, tai nereikės atlikti stebėsenos (monitoringo)“, – viliasi J.Sviderskis.
Tačiau į kai kuriuos direktoriaus klausimus dar niekas neatsakė. Pavyzdžiui, kodėl tyrimams išleidžiamos lėšos atitenka ne gamtos apsaugai, bet tyrimus atliekančioms privačioms įmonėms. O juk tyrimai labai brangūs.
„Poveikio aplinkai vertinimas kainuoja apie 100 tūkst. Lt. O kokia savikaina? Į šį klausimą man niekas neatsako. Teisinamasi, kad tai yra komercinė paslaptis. Teko matyti vieną darbų sąmatą. Fantastiniai duomenys – atvykimas į tyrimo vietą įkainotas 2 000 Lt, vandens pasėmimas tyrimams – 200 Lt, o štai pats tyrimas kainuoja tik 100–150 Lt. Paprastai gręžinio metras kainuoja apie 100 Lt, o šiuo atveju kaina išauga jau iki 500 Lt už metrą“, – stebisi J.Sviderskis.
Į šį klausimą Aplinkos ministerija neatsakė ir „Valstiečių laikraščiui“.
Tiesa, J.Sviderskis pastebi, kad pastaruoju metu aplinkos ministras jau pradeda girdėti ūkininkų priekaištus: „Aplinkos ministras pažadėjo, kad visi žemės ūkio verslą varžantys aplinkosaugos reikalavimai bus panaikinti.“
Albinas Čaplikas
